DUK
1. Kas yra vertimas žodžiu?
Tai žodinė komunikacija, kai originalo kalba sakomo teksto turinys perteikiamas vertimo kalba. Vertėjas natūraliai ir sklandžiai pakartoja pranešėjo kalbėseną, intonaciją ir perteikia mintis (ne pažodžiui, o prasmiškai).
Rūšys pagal būdą:
-
Nuoseklusis vertimas (įskaitant nuotolinį nuoseklųjį).
-
Sinchroninis vertimas:
-
šnibždamasis,
-
sinchroninis ne kabinoje („vertimas su gido įranga“),
-
nuotolinis sinchroninis.
-
Rūšys pagal paskirtį:
-
Konferencijų vertimas.
-
Bendruomeninis vertimas.
2. Kas yra konferencijų vertimas?
Nuoseklusis arba sinchroninis vertimas per aukšto lygio, diplomatinius susitikimus, tarptautinius daugiakalbius renginius, seminarus, konferencijas. Atlieka aukštos kvalifikacijos, patyrę konferencijų vertėjai, dažnai akredituoti tarptautinių institucijų.
3. Kas yra konferencijų vertėjai?
Profesionalūs aukščiausios kvalifikacijos vertėjai žodžiu, įvaldę nuoseklųjį, sinchroninį ir jų atmainas. Geba dirbti daugiakalbiuose bei įvairaus pobūdžio renginiuose. Taip pat gali teikti bendruomeninio vertimo paslaugas.
4. Kas yra bendruomeninis vertimas?
Dažniausiai nuoseklusis (kartais šnibždamasis) vertimas:
-
ligoninėse,
-
policijos nuovadose,
-
teismo posėdžiuose,
-
kitose valstybės įstaigose.
Dažniausiai naudojamas bendraujant su imigrantais ar užsieniečiais. Paslaugą gali teikti ne tik profesionalūs vertėjai.
5. Ar bendruomeniniai vertėjai gali dirbti konferencijų vertėjais?
Kartais – taip. Tačiau jų kvalifikacija ir patirtis dažnai skiriasi, todėl vertimo kokybė gali būti nevienoda.
6. Ar vertėjai raštu gali dirbti konferencijų vertėjais?
Kartais taip, bet tai skirtingos veiklos sritys:
-
vertimas žodžiu reikalauja momentinės reakcijos,
-
vertimas raštu – kruopštaus teksto tobulinimo.
Bendra – kalbos išmanymas ir kultūros puoselėjimas.
7. Kas pagal LR įstatymus gali užsiimti vertimo veikla?
Lietuvoje vertėjų veikla nereglamentuojama. Vertimu gali užsiimti bet kuris asmuo, turintis verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą – nepriklausomai nuo kvalifikacijos.
8. Ar Lietuvoje yra vertimo veiklą akredituojančių institucijų?
Ne. Lietuva neturi akreditavimo tvarkos. Užsakovai dažnai remiasi tarptautinių organizacijų (AIIC, ES institucijų) suteiktais kvalifikacijos patvirtinimais.
9. Ar LKVA teikia akreditacijas?
Ne. LKVA neakredituoja ir neegzaminuoja. Tačiau narystės kandidatai turi atitikti aukštus profesinius standartus, o jų kvalifikaciją laiduoja esami nariai. Daugelis LKVA narių jau yra akredituoti tarptautiniu mastu.
10. Kas yra nuoseklusis vertimas?
Pranešėjas kalba, daro pauzes, vertėjas užsirašo ir atpasakoja.
-
Profesionalai gali išversti iki 6–8 min. trukmės kalbas.
-
Dirba vienas arba du vertėjai (ilgesniuose renginiuose keičiasi).
Privalumai: nereikia įrangos.
Trūkumai: renginys prailgsta ~70 %, vertimo klausosi net ir tie, kuriems jo nereikia.
11. Kas yra sinchroninis vertimas?
Vertėjas verčia beveik tuo pat metu kaip kalbėtojas, atsilieka 1–2 sakinius.
-
Darbas kabinose su specialia įranga.
-
Naudojamas dideliuose daugiakalbiuose renginiuose.
-
Visada dirba bent 2 vertėjai.
Privalumai: taupomas laikas, vienu metu galima versti į daug kalbų.
Trūkumai: reikalinga speciali įranga.
12. Kas yra šnibždamasis vertimas („vertimas į ausį“)?
Vertėjas pusbalsiu verčia vienam–dviem klausytojams. Kartais naudojamos ausinės.
Privalumai: taupo laiką ir įrangos išlaidas; pritaikomas, kai kitos vertimo rūšys neįmanomos.
Trūkumai: tinka tik 1–2 dalyviams, nėra garso izoliacijos, apkrauna balso stygas, mažina kokybę.
LKVA rekomenduoja naudoti tik išskirtiniais atvejais.
13. Kas yra sinchroninis vertimas ne kabinoje („su gido įranga“)?
Naudojama kilnojamoji įranga (belaidžiai siųstuvai, mikrofonai, imtuvai su ausinėmis).
Tinkamas ekskursijoms, vakarienėms, mažesniems renginiams.
Privalumas: galima aptarnauti didesnę grupę nei šnibždamuoju vertimu.
Trūkumai: nėra garso izoliacijos, triukšmas, ryšio trikdžiai, netinka daugiakalbiams renginiams.
LKVA rekomenduoja rinktis profesionalią įrangą, kai tik įmanoma.
14. Kas yra nuotolinis vertimas žodžiu?
Vertimas per vaizdo ar garso konferencijų sistemas, kai vertėjai ir dalyviai yra skirtingose vietose.
Skirstomas į:
-
Sinchroninį nuotolinį.
-
Nuoseklųjį nuotolinį.
15. Kaip verčiama, kai naudojamos daugiau nei dvi kalbos?
Naudojamas vertimas per tarpinę kalbą („relę“).
Pvz., originalas verčiamas į lietuvių kalbą, o iš jos – į kitas kalbas.
Reikalauja itin aukštos vertėjų kvalifikacijos, nes didėja klaidų rizika ir vertimo atsilikimas.
16. Kodėl sinchroninis vertėjas kabinoje nedirba vienas?
-
Sinchroninis vertimas – sudėtingas kognityvinis procesas.
-
Reikia klausytis, atsiminti, analizuoti, versti ir girdėti save vienu metu.
-
Po 20–30 min. kokybė gali kristi, todėl dirbama pakaitomis.
-
Tarptautinėse institucijose vienoje kabinoje dažnai dirba 3 vertėjai.
17. Kodėl vertėjams reikia iš anksto gauti renginio medžiagą?
Kuo geriau vertėjas pasiruošęs (tema, terminologija, specifika), tuo aukštesnė vertimo kokybė.
18. Kokie reikalavimai keliami techninei įrangai?
-
Kabinos ir įranga turi atitikti ISO 2603:1998 (stacionariai) ir ISO 4043:1998 (kilnojamai) standartus.
-
Jei nėra tiesioginio vaizdo – kabinoje būtini 3 ekranai (salė, medžiaga, kalbėtojas).
-
ISDN transliacijoms reikalaujamas dažnis: 125–12,500 Hz.
19. Kur kreiptis, jei reikia vertėjų komandos ar patarimo?
Į LKVA narius, kurie konsultuoja ir padeda sudaryti daugiakalbes vertėjų komandas.
20. Kodėl svarbu pasirinkti kvalifikuotus vertėjus?
Nuo vertimo kokybės dažnai priklauso renginio ar derybų sėkmė.
Geras vertėjas yra nematomas tarpininkas, kuris tiksliai perteikia mintis, neužgoždamas kalbėtojo.