Interviu su prancūzų kalbos dėstytoja Sophie Véricel

Gal galėtumėte trumpai prisistatyti ir papasakoti, kaip pradėjote dirbti su vertėjais? Esu Sophie Véricel, vadovauju nedidelei prancūzų kalbos mokyklai „Méditerranez-vous“, kurią prieš aštuonerius metus įkūriau Monpeljė, pietų Prancūzijoje. Ilgą laiką dirbau prancūzų kalbos institutuose įvairiose užsienio šalyse, o vėliau panorau įsteigti savo mokyklą. Taip atsirado „Méditerrannez-vous“. Kaip pradėjau dirbti su vertėjais? Atsitiktinai. Vieną dieną į mane dėl individualių kursų kreipėsi du slovakų kalbos vertėjai žodžiu. Jie paaiškino, kad nenori lankyti bendrųjų kursų, nes vertėjų žodžiu poreikiai kiek kitokie. Aš, žinoma, sutikau, ir jie pas mane mokėsi dvi savaites. Kursais liko labai patenkinti, net grįžo kitais metais su dar dviem kolegomis. Po truputį žinia apie mane ir mano mokyklą pasklido, ir dabar daugybė vertėjų žodžiu atvyksta į kursus vertėjams „Méditerranez-vous“ mokykloje. Kuo ypatingi vertėjai žodžiu palyginti su kitais Jūsų kursų lankytojais? Ar vertėjų pageidavimai yra Jus nustebinę? Aš dirbu su vertėjais žodžiu, kuriems prancūzų kalba yra C kalba. Iš tiesų, jų poreikiai kiek kitokie, nes didžiausias dėmesys skiriamas klausymui, o kalbėjimo įgūdžiai daug mažiau svarbūs nei kitiems mokiniams. Vis dėlto manau, kad norint kaip įmanoma geriau ir tiksliau suprasti tai, kas sakoma, leksikos, gramatikos ir panašių įgūdžių neužtenka. Turiu galvoje tai, kad kalboje (tiek prancūzų, tiek bet kurioje kitoje) yra daugybė nuorodų į šalies istoriją, kultūrą, aktualijas, nesvarbu, ar kalbėtojas yra paprastas asmuo, ar parlamento narys. Mano manymu, vertėjams žodžiu (ir ne tik jiems) šias nuorodas suprasti būtina. Tai – tarsi sąlyčio taškas tarp vertėjų žodžiu ir kitų kursų lankytojų:  norint suprasti prancūzų kalbą, suprasti prancūzakalbius, neužtenka turėti platų žodyną ar mokėti gramatiką, tam reikia ir kultūrinio išprusimo. Būtent dėl to siūlau kursus, kuriuose mokomasi  imersijos būdu. Tačiau, kaip jau minėjau, akivaizdu, kad vertėjams žodžiu klausymo įgūdžiai yra daug svarbesni nei bet kuriam kitam, kuris mokosi kalbos, nes nori susikalbėti. Be to, nedažnai kursuose pamatysi žmogų, kalbą mokantį C1 ar C2 lygiu, o kai kurie vertėjai žodžiu atvyksta pas mane jau turėdami tokį lygį. Nepasakyčiau, kad vertėjų žodžiu pageidavimai mane nustebino. Nuo pat pirmos pamokos bandau suprasti ir įsijausti. Ruošdamasi pirmiesiems kursams vertėjams žodžiu pabandžiau įsivaizduoti jų darbo aplinką, jų poreikius. Gyvenime esu dirbusi su įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių žmonėmis, kurių kalbos lygis buvo nuo pradedančiųjų iki pažengusių. Dirbau su tais, kurie kalbos mokėsi profesijos reikmėms arba savo malonumui. Nepaisant šios įvairovės, visa tai yra prancūzų kaip užsienio kalbos mokymas, kuris ypatingas tuo, kad prisitaiko prie besimokančiųjų. Bent jau aš taip suprantu mokymą. Kiekvieną kartą bandau prisitaikyti prie konkrečių poreikių, tiek dirbdama su vertėjais žodžiu, tiek su visais kitais mokiniais. Tad negalėčiau sakyti, kad mane kas nors nustebino.   Ko dažniausiai pageidauja Jūsų mokiniai vertėjai žodžiu ir kaip Jūs tai sprendžiate? Kaip jau sakiau, ypač svarbu – tikslus supratimas. Daug sunkumų kyla verčiant įvairius frazeologizmus, nes jei nesuprantame vieno žodžio, visuomet galime pasitikslinti žodyne, bet pasakymų, „netikrųjų vertėjo draugų“ ar, kaip jau minėjau, žodžių su kultūrine, socialine ar istorine konotacija nei internete, nei žodyne nerasime, juos kažkas turi paaiškinti. Pastebėjau, kad būtent to dažnai reikia. Taip pat... skaičiai. Panašu, kad vertėjai žodžiu jų labai nemėgsta. Na, ir įvairios subtilybės, tokios kaip akronimai. Nelengva iškart suprasti, kad IMF (International Monetary Fund – Tarptautinis valiutos fondas) prancūziškai yra FMI, tam reikia būti nors kartą mačius šį užrašą. Prancūzų kalboje akronimai labai dažnai vartojami kaip žodžiai, tad ne visada lengva juos atpažinti. Ar tarp pas Jus atvykstančių vertėjų žodžiu pastebite skirtumų, susijusių su kalbų kombinacija ar profesiniu profiliu? Skirtumai, susiję su kalbų kombinacija, akivaizdūs. Prancūzų kalbos mokymasis priklauso nuo to, kokia yra žmogaus gimtoji kalba ir kokias užsienio kalbas jis vartoja. Žmogus, kalbantis ispaniškai ar kuria kita romanų kalba, nesvarbu, ar tai būtų jo gimtoji, ar užsienio kalba, prancūzų kalbos supratimo mokysis visai kitaip nei kalbantis anglų ar vokiečių kalbomis, nes pastarosios kalbos priklauso visai kitai kalbų grupei. Taigi kalbų kombinacija turi labai daug įtakos prancūzų kalbos supratimui. Kalbant apie profesinį profilį... Prieš tai kalbėjau apie vertėjus žodžiu, kurie verčia į savo gimtąją kalbą. Visai kas kita yra versti iš gimtosios kalbos į prancūzų kalbą. Beje, šiais metais tokių vertėjų taip pat turiu. Šiuo atveju skiriasi tikslas. Jei vertėjas žodžiu verčia į gimtąją kalbą, aišku, kad daugiausia dėmesio bus skiriama klausymui. Tačiau jei vertėjas turi versti į prancūzų kalbą, tada, žinoma, svarbus kuo taisyklingesnis kalbėjimas, tad ir užduotys bus kitokios. Dėkoju už pokalbį. Kalbino LKVA narė Ingrida Dainytė-Nedzinskienė

Comments are closed.