Sinchroninis vertimas

Sinchroninis vertimas – tai toks vertimas žodžiu, kai vertėjai pranešėjo mintis į kitą kalbą išverčia beveik tuo pačiu metu, kai tik jos išsakomos. Vertėjai nuo kalbėtojo paprastai atsilieka ne daugiau kaip per vieną ar du sakinius. Vertėjai dirba specialiose garsui nelaidžiose kabinose, naudodamiesi sinchroninio vertimo įranga. Kalbėtojas salėje kalba į mikrofoną, vertėjas klausosi jo per ausines ir išverčia jo mintis į vertėjo pultelyje esantį mikrofoną. Salėje esantys klausytojai savo imtuvuose pasirenka atitinkamą garso kanalą, kad galėtų klausytis vertimo jiems suprantama kalba.

Sinchroninis vertimas yra labai įtemptas darbas, reikalaujantis greitos reakcijos, ištvermės stresui ir nuovargiui įveikti, geros atminties ir gebėjimo tuo pačiu metu klausytis originalo kalbos, išanalizuoti kalbėtojo mintis ir perteikti jas taisyklinga vertimo kalba. Todėl sinchroniniam vertimui  atlikti visuomet reikia ne mažiau kaip dviejų vertėjų, kurie dirba pakaitomis pasikeisdami kas 20–30 minučių.

Sinchroninis vertimas dažniausiai naudojamas daugiakalbiuose renginiuose, didelėse konferencijose ir seminaruose. Verčiant sinchroniškai, galima sutaupyti laiko, nes nereikia stabdyti kalbėtojo, o vertimo per ausines klausosi tik renginio kalbos nesuprantantys dalyviai; tą patį pranešimą vienu metu galima versti į keliolika ar net keliasdešimt kalbų.

Sinchroniniam vertimui taip pat priskiriami šnibždamasis vertimas ir sinchroninis vertimas ne kabinoje (kitaip: vertimas su gido įranga), todėl šioms vertimo atmainoms taikomi tokie pat vertėjų skaičiaus ir darbo laiko reikalavimai, kaip ir pagrindinei sinchroninio vertimo rūšiai. Nors sinchroninio vertimo būdas užpatentuotas dar 1926 m., profesionalaus sinchroninio vertimo pradžia siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Jis buvo panaudotas per Niurnbergo procesą, kuomet tarptautinė daugiakalbė bendruomenė teisė nacistinius karo nusikaltėlius.

Išsamios informacijos apie sinchroninio vertimo įrangos techninius reikalavimus galite rasti čia.

Sinchroninis vertimas ne kabinoje, užsakovų dar vadinamas „vertimu su gido įranga“– tai sinchroninis vertimas naudojant kilnojamąją sinchroninio vertimo įrangą, t. y. belaidžius siųstuvus. Pasitaiko situacijų, kai sinchroninis vertimas reikalingas, tačiau nėra įmanoma sinchroniškai versti kabinose. Pavyzdžiui:

• per ekskursijas, patalpų apžiūras, parodas, muges, apžvalginius ar mokomuosius vizitus ir pan., kada dalyviai ir vertėjai nuolatos juda iš vienos vietos į kitą;

• per trumpus susitikimus, pvz., per iškilmingas vakarienes ar pietus, kai sakomos kalbos;

• per susitikimus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 dalyvių.

Kilnojamąją sinchroninio vertimo įrangą sudaro vertėjo mikrofonas (mikrofonai), prijungti prie siųstuvų, ir prie imtuvų prijungtos klausytojų ausinės. Tokia sistema pranaši tuo, kad ji visiškai mobili ir pigesnė, nei vertimo kabina ir jai reikalinga įranga. Taip pat ji suteikia galimybę vertimo klausytis didesnei grupei žmonių, nei verčiant šnibždamuoju vertimu. Tačiau ši sistema turi ir didelių trūkumų – nėra garso izoliacijos, todėl salėje nuolat girdėti triukšmas, trukdantis dalyviams,  be to, apsunkinamos darbo sąlygos vertėjams, o tai gali turėti neigiamos įtakos vertimo kokybei ir vertėjų sveikatai.

LKVA ir profesionalūs įrangos tiekėjai rekomenduoja nenaudoti kilnojamosios sinchroninio vertimo įrangos, kai tai įmanoma, ir rinktis įprastinėmis darbo sąlygomis teikiamą sinchroninio vertimo paslaugą.

Nuotolinis vertimas žodžiu – tai vertimas žodžiu naudojant vaizdo ir garso konferencijų techniką, kai komunikacinio proceso dalyvių ir vertėjų buvimo vietos yra skirtingose patalpose ar net skirtinguose miestuose, šalyse. Nuotolinis vertimas skirstomas į sinchroninį nuotolinį vertimą ir nuoseklųjį nuotolinį vertimą.

Sinchroninis nuotolinis vertimas pasirenkamas tada, kai nėra galimybių renginio patalpoje pastatyti vertėjų kabinas. Tokiu atveju visus techninius reikalavimus atitinkančios vertėjų kabinos statomos kitoje patalpoje nei vyksta renginys. Būtina užtikrinti techninius reikalavimus atitinkantį girdimumą tiek vertėjams, tiek klausytojams. Be to, vertėjams turi būti užtikrintas geras renginio vietos, kalbėtojų ir ekrano matomumas – kabinoje arba priešais kabiną pastatomi trys monitoriai, vienu metu užtikrinantys tris regos laukus: salės vaizdo, kalbėtojų ir salėje esančio ekrano. Ekraną transliuojančiame monitoriuje rodomas vaizdas (pvz., skaidrės) turi būti tokio dydžio, kad vertėjai galėtų perskaityti ten rodomą tekstą ar suprasti kitą rodomą turinį. Tokio vertimo trūkumas – papildomi techniniai sprendimai ir apsunkintos darbo sąlygos vertėjui, o tai gali turėti neigiamos įtakos vertimo kokybei ir vertėjų sveikatai.

Nuosekliojo nuotolinio vertimo pavyzdys yra vertimas telefonu ir vaizdo konferencijų vertimas. Pažangiosios technologijos leidžia įveikti bendravimo barjerus, kylančius dėl fizinio atstumo, todėl pasitaiko, kad vertimo žodžiu paslaugos teikiamos klientams, kurie yra kituose miestuose ar net kitose šalyse. Taip sutaupoma kelionės organizavimo išlaidų ir neprarandama galimybė pasamdyti kvalifikuotus retų kalbų vertėjus. Tokia vertimo rūšis, ypač vertimas telefonu, turi savo trūkumų. Verčiant žodžiu labai svarbu matyti kalbėtojų veidus, kad galima būtų pasitelkti ir nelingvistinę informaciją, reikalingą norint tinkamai interpretuoti kalbėtojo mintis ir jas teisingai perteikti vertimo kalba. Jei nepasitelkiamos vaizdo telefonijos technologijos, verčiant telefonu prarandama ši svarbi nelingvistinė informacija.

Remtasi:

Pažūsis L., Maskaliūnienė N. (spec. redaktoriai), Darbutaitė R., Klioštoraitytė R., Mankauskienė D., Miškinienė I., Paura M. Vertimo studijų žodynas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.

 

Pradžia >>

Comments are closed.

S. Konarskio g. 8 - 40, LT-03122 Vilnius | Sąskaitos numeris LT437044060007941296 | info@lkva.lt
© 2014-2017 vertejuasociacija.lt | logo © SvegliaDesign