Pokalbis su Sophie Llewellyn Smith

Sophie

Sophie Llewellyn Smith – profesionali konferencijų vertėja, verčianti ES institucijoms iš prancūzų, vokiečių ir graikų kalbų, vertimo žodžiu dėstytoja bei „Speechpool“ projekto įkūrėja.

Šią vasarą Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos kvietimu Sophie vedė intensyvius vertimo į anglų kalbą kursus Vilniuje. Tai – puiki proga pasikalbėti apie pačios Sophie profesinį kelią, „Speechpool“ interneto svetainės kūrimą, vertimo žodžiu profesiją ir ateitį, vertėjų kasdienybę paįvairinančius laisvalaikio užsiėmimus.

Su Sopie kalbasi LKVA narės Viktorija ir Alina.  

Viktorija: Pirmiausia, gal galėtumėte papasakoti apie save? Žinome, kad esate profesionali konferencijų vertėja, vertimo žodžiu dėstytoja bei „Speechpool“ projekto įkūrėja. Papasakokite apie savo profesiją.

Sophie: Tai yra, nuo ko pradėjau? Augau dvikalbėje šeimoje. Anglų–prancūzų. Ir visada domėjausi kalbomis. Mano tėvas buvo diplomatas, todėl vaikystėje nemažai keliavau. Ankstyvoje vaikystėje gyvenau Paryžiuje, iki trejų – Maskvoje; deja, rusų kalbos neprisimenu. O nuo aštuonerių iki dvylikos metų gyvenau Graikijoje. Tad visada domėjausi kalbomis. Mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, vėliau universitete studijavau šiuolaikinę graikų kalbą.

Studijuojant paskutiniame universiteto kurse, per Velykų atostogas, tėvai pasisodino mane (tuo metu jie gyveno Lenkijoje) ir paklausė: „Sophie, kuo ketini užsiimti gyvenime?“ Aš ne visai žinojau, ką veikti toliau, bet, kadangi studijavau kalbas Jungtinėje Karalystėje, maniau, kad tais laikais mano vienintelės perspektyvos buvo vertimas žodžiu ar raštu arba mokymas. Tad nelabai užtikrintai atsakiau: „Na, nežinau, galbūt galėčiau tapti vertėja žodžiu, nes studijavau kalbas.“ Tai išgirdęs mano tėtis tarė: „Manau, turėtum būti žurnaliste arba teisininke, nes mėgsti pasiginčyti.“ Man toks pasiūlymas pasirodė žavus. Bet paskui tėtis pasakė: „Gerai, jei nori būti vertėja – mes pažįstame vieną vertėją, gali rytoj su ja išgerti arbatos.“

Taigi tėtis man suorganizavo susitikimą su ta vertėja, kuri buvo etatinė [Europos] Komisijos vertėja žodžiu. Ji man papasakojo apie žymiąją vertimo žodžiu stage [pranc. – stažuotė, kursai], kuri tais laikais vis dar buvo organizuojama, ir apie tai, kaip galima mokytis tapti konferencijų vertėju Briuselyje. Taigi išsiunčiau prašymo formą. Ir gavau atsakymą: „Svarstome jūsų prašymą.“ O tai, mano supratimu, reiškė: „Nieko nebus – tu mums neįdomi.“ Todėl susitvarkiau kitus planus išvykti ir patobulinti graikų kalbą tapdama kelionių vadove Graikijos kalnuose. Toks buvo mano sprendimas tais metais, kai baigiau universitetą.

Ir jau buvau bevykstanti į Atėnus – tiesą sakant, jau gyvenau Atėnuose ir rengiausi anglų kalbos dėstymui neanglakalbiams, – kai sulaukiau telefono skambučio iš Komisijos ir kvietimo atlikti gebėjimų vertinimo testą. Tad nuvykau į Briuselį, atlikau gebėjimų vertinimo testą, o visa kita, kaip sakoma, jau istorija. Išlaikiau testą, atlikau stage. O tais laikais buvo toks susitarimas: jei išlaikai paskutinį stage egzaminą, gauni laikinojo darbo sutartį. Taip ir tapau konferencijų vertėja. Ir nuo tada pakaitomis dirbau etatine vertėja Komisijoje bei laisvai samdoma vertėja su gyvenamąja vieta Jungtinėje Karalystėje. Taip pat vadovavau įvairiems interneto svetainių projektams, tokiems kaip „Speechpool“.

Viktorija: Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie šį projektą?

Sophie: Apie „Speechpool“? Na, „Speechpool“ yra mano kūdikis. Aš jį myliu ir jo nekenčiu turbūt po lygiai. Viskas prasidėjo tada, kai dėsčiau studentams Lidso universitete. Dabar galvoju, tikriausiai pirmą kartą ši idėja man kilo 2010 ar 2011 metais.

Mes skatinome savo studentus praktikuotis kartu po paskaitų, ir jie tai darė. Tais metais turėjome labai darbštų kursą. Jie pradėjo rengti pasisakymus vieni kitiems įvairiomis kalbomis, įrašinėjo jų garso versijas bei dalijosi jomis nemokamoje interneto svetainėje; tad visi galėjo prieiti prie tos medžiagos ir dirbti kartu.

Tuomet aš pagalvojau, kad tai gera mintis, bet mums reikia platesnio kalbų spektro. Mano studentams reikia pasisakymų portugališkai, tačiau kurse neturime gimtakalbio portugalo; arba jiems reikia pasisakymų graikiškai, bet neturime studentų, kurių graikų kalba būtų A. Todėl turėčiau paimti šią idėją ir paversti ją didele, globalia… Matote, mane šiek tiek kankina didybės manija.

Taigi papasakojau apie šią idėją savo tuometinei vadovei Svetlanai Carsten, kuri minčiai iš principo pritarė, o taip pat rado būdą ją paremti finansiškai. Nors jau buvau pasirengusi ir pati sumokėti, kad tik būtų sukurta interneto svetainė. Bet, laimei, pradžioje taip pat gavau šiokį tokį finansavimą iš JK organizacijos „National Network for Interpreting“. Todėl galėjome pasamdyti interneto svetainių kūrėją. Aišku, aš jam pateikiau visą turinį: jis nebuvo vertėjas, todėl turėjau paaiškinti, ko konkrečiai man reikia ir kaip tai turėtų veikti – paieškos funkcija, skirtingos kalbos ir t. t. Visa tai prisimenant, yra dalykų, kuriuos tikrai pakeisčiau, ir apie tai netrukus papasakosiu. Taigi taip buvo sukurta svetainė.

Man labai pasisekė įtikinti daugiausia savo buvusius studentus arba pažįstamus išversti šios interneto svetainės tekstus į įvairias kalbas, kad būtų puslapiai lietuvių, vokiečių, graikų ir kitomis kalbomis. Ir visa tai jie labai mielai ir savanoriškai atliko. [Juokiasi]

Tai yra populiari svetainė, kuria plačiai naudojamasi. Žinoma, ji turi silpnų ir stiprių pusių, ir aš norėčiau turėti daugiau laiko kovoti su silpnosiomis. Bet „Speechpool“ svetaine užsiimu savo laisvu laiku (jei tai būtų galima taip pavadinti) šalia vertimo žodžiu, raštu, dėstymo, kitų internetinių projektų ir dviejų mažų vaikų. Tad neturiu daug laiko. [Juokiasi] Todėl niekada negaliu jai skirti tiek laiko, kiek norėčiau.

O šiais metais iš esmės keičiu visą svetainę: iš naujo kuriamas jos dizainas siekiant ištaisyti kai kuriuos trūkumus – tai, kad nedaug žmonių įkelia medžiagą, kad kartais garso kokybė yra prasta, nes žmonės paprasčiausiai įsirašo savo mobiliaisiais telefonais – įvairūs panašūs dalykai. Tai, kad yra vaizdas, bet nėra garso, kai tuo tarpu kiti sako: „Nenoriu rodytis internete, bet mielai pasidalinčiau garso įrašais.“

Todėl šiais metais nusprendžiau daug ką pakeisti: svetainė dabar yra patikėta interneto svetainių kūrėjui, kuris, ir vėl man vadovaujant, atlieka radikalius pakeitimus. Pats radikaliausias pasikeitimas – tai, kad ji ateityje nebebus nemokama. Arba bent jau ji nebus nemokama visiems. Manau, kad tai – vienintelis būdas ją išlaikyti, nes pati neturiu laiko, o reikia patobulinti ir išlaikyti svetainės kokybę.

Na, tai nereiškia, kad galvoju iš jos spausti pelną, nes sukūriau ją studentams ir manau, kad jiems tai yra vertingas šaltinis. Bet paprasčiausiai nebegaliu jos išlaikyti kaip anksčiau. Jei interneto svetainės priegloba, programinė įranga ir svetainės kūrimas man kainuoja laiką ir išlaidas… Sakyčiau, kad priklausomai nuo metų, „Speechpool“ man kainuoja nuo dviejų iki dešimties tūkstančių eurų per metus. Ir tai sumoku iš savo kišenės. [Juokiasi] Kad ir kaip norėčiau paremti profesiją, – o aš tai suvokiu kaip savo indėlį profesijai, – toliau taip tęsti nebegaliu. Bet užuot visiškai uždariusi svetainę, pamėginau rasti sprendimą, kuris būtų pakankamai sąžiningas mano ir jos vartotojų atžvilgiu. Todėl sugalvojau ją paversti narių svetaine – bus narystės mokestis, tačiau bus sudarytos galimybės gauti nuolaidą arba mokesčio nemokėti.

Konkrečiai, jei universitetai norės bendradarbiauti su manimi per „Speechpool“ svetainę, jie skirs savo studentams užduotį įkelti du pasisakymus į „Speechpool“, o studentų dėstytojas užtikrins kokybę, tada visi to universiteto studentai ir dėstytojas galės nemokamai naudotis svetaine. Galėčiau kalbėti apie tą „Speechpool“ svetainę be galo, tad tyčia sustoju. [Juokiasi]

Viktorija: Tai labai įdomu, prašom tęsti!

Sophie: Ką dar galėčiau papasakoti? Dalis svetainės struktūros pasikeis. Tad ji nebebus pateikiama atskirų kalbų puslapiais. Jei, kaip tikiuosi, ji veiks per vieną centralizuotą portalą, bus galima ieškoti pasisakymų pagal kalbą, raktinį žodį bei kitus paieškos kriterijus.

Mano nuomone, treniruojant konkretų įgūdį – tobulinant retūrą [retour vertimas į užsienio kalbą] ar siekiant prisijungti kitą kalbą – svarbu žinoti pasisakymo sunkumus. Tai yra, ar norite treniruotis su greitais, itin techninio pobūdžio pasisakymais ir pan. Tad vienas paieškos kriterijų bus pasisakymo sunkumai. Nemanau, kad tokia galimybė egzistuoja kituose kalbų bankuose. Ir galvoju, kad tai bus nepaprastai naudinga ir dėstytojams – parinkti pasisakymus, kuriuos jie norės panaudoti paskaitoje, arba užduoti kaip namų darbą studentams.

Alina: Tad tai tikrai puiki idėja.

Sophie: Aš pilna idėjų! [Juokiasi] Taigi kalbant apie patį kalbų banką, bus panašių pasikeitimų, kurie, tikiuosi, palengvins naudojimąsi kalbų banku bei padidins jo vertę.

Kitas dalykas, kurį norėčiau įgyvendinti su „Speechpool“ – šią svetainę paversti konferencijų vertėjų ir dėstytojų centru. Noriu, kad vertėjai galėtų joje ieškoti savo šalyje ar mieste esančių treniravimosi grupių arba su konferencijų vertėjais susijusių renginių, tokių kaip konferencijos ir mokymų dienos.

Alina: Tad ten bus naujienų skiltis, ar ne?

Sophie: Bus paieškos funkcija – tikiuosi, kad ji atrodys kaip žemėlapis su vėliavėlėmis, rodančiomis, kas vyksta vertėjų pasaulyje.    

Viktorija: Kaip globalu!

Sophie: Labai globalu! Kaip jau sakiau, esu visiškai apsėsta didybės manijos, turiu labai plačių svetainės tobulinimo užmojų, ir šiais metais tam skiriu labai daug pinigų. Noriu dabartinę svetainę visiškai pakeisti. Na, Lietuvoje tikriausiai viskas kitaip, nes turite vieną universitetą ir vieną grupę [vertimo žodžiu] studentų, bet tokioje šalyje kaip Vokietija, kurioje yra kelios [vertimo žodžiu] programos – tarkime, jūs esate vertėjas, norintis surasti kolegų pasipraktikuoti, tad galėsite ieškoti treniravimosi grupių, bendruomenių ir panašiai.

Alina: Bet kad tai įgyvendintumėte, esate priklausoma nuo universitetų, kurie turėtų su jumis bendradarbiauti, tiesa?

Sophie: Kad būtų galima turėti tokią paieškos funkciją, aš priklausysiu nuo tokias grupes administruojančių žmonių, kurie susisieks, įkels savo informaciją į svetainę ir pasakys: „Štai mes, pasauli.“

Galbūt žinote apie IVPG grupę Briuselyje „Interpreters in Brussels Practice Group“, kuri nepaprastai išaugo ir kurią įkūrė jauni absolventai, pradėję tobulinti savo įgūdžius. Dabar feisbuko puslapyje ji turi apie tūkstantį narių, suprantate, ji baisiai išaugo. Tai būtent tokia grupė kaip ši, mano supratimu, galėtų susisiekti su „Speechpool“, o aš galiu suteikti jiems platformą, per kurią būtų galima pasiekti daugiau žmonių, nes „Speechpool“ svetainės aprėptis gana didelė. Turiu vartotojų visame pasaulyje – nuo tolimiausių Azijos kampelių iki Kanados ir Pietų Afrikos. Ir būtent ta aprėptimi ir platforma noriu leisti naudotis. Nesu tikra, ar yra kitų panašių platformų.

Taigi tai viena, ką noriu įgyvendinti „Speechpool“ svetainėje, kita – manau, kad tai būtų labai naudinga, bet ir vėl, tai priklausys nuo bendruomenės bendradarbiavimo ir noro – „Speechpool“ svetainėje noriu sukurti privačią skiltį dėstytojams, prie kurios studentai negalėtų prisijungti. Manau, kad dėstytojams tai būtų labai naudingas šaltinis – rasti svetainėje medžiagą, žinant, kad studentai jos nematė, ir kuri galbūt yra pritaikyta konkretiems mokymo tikslams. Ir toje mokymo skiltyje planuoju sukurti forumą, kad dėstytojai galėtų kartu diskutuoti.

Tad darbas verda. Šiuo metu interneto svetainių kūrėjas Graikijoje visa tai įgyvendina. Bet klausimas, ar jam pavyks įgyvendinti mano viziją. Man viskas absoliučiai aišku, netgi tai, kaip turi atrodyti svetainė ar jos paieškos funkcijos. Tačiau svetainių kūrėjas sakė: „Bet mes taip negalime daryti“, „Techniškai tai labai sunku“, „Galime tai padaryti, bet tai labai brangu…“ Tad akivaizdu, kad reikės kompromisų. Tačiau svetainė kuriama. Kaskart, kai kalbuosi su svetainės kūrėju, jis sako: „Užtruks du ar tris mėnesius“, – nors jau praėjo kokie metai. Bet manau, kad artėjame prie tikslo.

Tad skyrusi tokias investicijas, neturiu kito pasirinkimo, kaip padaryti ją narių svetaine. Na, kyla rizika, kad niekas neprisijungs, niekas už tai nemokės. Bet juk niekas už ją ir dabar nemoka, todėl nieko neprarandu, išskyrus šias dideles investicijas. Vis dėlto esu linkusi suteikti geresnes paslaugas vartotojams, nes šiuo metu, jei kyla sunkumų su garsu – pavyzdžiui, daug studentų įkelia sudvejintus įrašus, nes neteisingai pasinaudoja įkėlimo procesu, taip pat yra daugybė neveikiančių nuorodų – vartotoją tai erzina, tačiau visa tai išnyks naujojoje „Speechpool“ versijoje.

Tikiuosi, kad tai man leis teikti geresnes paslaugas vartotojams ir atneš didesnę vertę už nedidelį mokestį, kurio planuoju prašyti. Aišku, neketinu prašyti žmonių mokėti po šimtą eurų per mėnesį. [Juokiasi] Tai bus dviejų kavos puodelių kaina ar panašiai. Man atrodo, tai gana priimtina. Be to, savo paskelbtoje apklausoje klausiau: „Kiek būtumėte pasirengę mokėti?“, ir daugybė žmonių atsakė: „Nieko, aš galiu surasti tokią pat medžiagą kitur.“ Arba: „Manau, kad būtų puiku, jei ir toliau leistumėte studentams nemokamai ja naudotis.“ Tačiau mano vienintelis atsakymas yra toks: jums atrodo, kad tai nieko nekainuoja, bet yra visiškai ne taip – tik tiek, kad esu vienintelė, kuri už tai moka. Esu sulaukusi finansinės paramos ir esu labai dėkinga, bet, iš esmės, tai nėra nemokama. Aš sumokėjau. [Juokiasi]

Alina: Kalbėjote apie diskusijų grupės ar forumo įkūrimą. Ar būtų taip, kad Kanadoje dirbantis vertėjas per šią platformą surastų Briuselyje dirbantį vertėją ir treniruotųsi arba sakytų kalbas bei teiktų pastabas interneto svetainėje realiu laiku?

Sophie: Ne, ne taip – forumas yra skirtas ne mokymui, o diskusijoms, todėl jame bus diskusijų temos. Pavyzdžiui, jei norite aptarti kokį konkretų mokymo aspektą ir pan.

Bet visai gali būti, kad be galimybės vertėjams skelbti grupes ar renginius (pavyzdžiui, neseniai Vokietijoje vyko „BarCamp“, tai buvo puikus renginys), taip pat gali būti, kad leisiu reklamuoti vertimo žodžiu dėstytojo paslaugas. Kad galėtumėte ieškoti trenerio.

Alina: Taigi, jei praktikuojatės, kad pagerintumėte savo retūrą arba prisijungtumėte kitą kalbą, būtų puiku rasti žmogų „Speechpool“ svetainėje, kuris galėtų sakyti kalbas arba teikti pastabas.

Sophie: Na, tam tikra prasme tą ir dabar jau galima daryti „InterpretimeBank“ svetainėje. Nežinau, ar esate girdėję apie šią iniciatyvą. Iš tiesų „InterpretimeBank“ yra jaunų vertimo žodžiu absolventų įsteigta grupė. Pradžioje tai buvo paprastas dalykas per „Google Hangouts“. Bet paskui jie ją taip pat pakeitė ir pavertė tikra interneto svetaine su nario mokesčiu. Ten galite ieškoti partnerio treniravimuisi ir keistis savo skiriamu laiku. Bet aš nesiūlau to paties. „InterpretimeBank“ teikia išskirtinį pasiūlymą ir aš neketinu jo dubliuoti.

Tačiau noriu, kad vertėjai galėtų susisiekti vieni su kitais per „Speechpool“ – su tais, su kuriais norėtų treniruotis, su treneriu. Suprantate, jei viskas eisis pagal planą, svetainė galės būti tikras konferencijų vertėjų centras. Matysime. [Juokiasi]

Viktorija: Minėjote, kad svetainė aprėps nuo Azijos iki Afrikos ir Kanados; tad kiek kalbų bus joje – visos įmanomos kalbos pasaulyje?

Sophie: Bet kuri jūsų pageidaujama kalba! Ten taip pat bus gestų kalbos vertimas. Be to, ketinu skelbti medžiagą, kuri bus pateikiama dialogais dvikalbiuose scenarijuose. Aišku, techniškai tai sunku: tikriausiai vertėjui reikės daryti pauzes. Į abi puses verčiantys vertėjai, sakykime, anglų–lietuvių, sustabdo po angliško pasisakymo, išverčia, tada paklauso lietuviškai, sustabdo… Tad techniškai tai nėra paprasta, bet atrodo, kad yra paklausa bendruomeninio arba visuomeninio vertimo tipo medžiagai, todėl noriu tai įgyvendinti.

Tačiau kiek tuo bus naudojamasi praktiškai arba kiek medžiagos įkels vertėjai, negaliu numatyti. Lygiai kaip su gestų kalbos vertimu – kai kurie gestų kalbos vertėjai man sakė: „Mums verkiant reikia daugiau medžiagos, prašome suteikti jai platformą.“ O kiti sakė: „Mums to nereikia, nes yra daugybė TED kalbų ir galime jomis naudotis vertimo praktikai.“ Tad priklauso nuo to, su kuo kalbate. Bet mano požiūris – maksimalistinis: noriu, kad tai būtų įmanoma, o tada jau priklausys nuo žmonių, ar jie norės tuo naudotis. Dabar jų abejingumas man kelia nusivylimą. Pavyzdžiui, „Speechpool“ svetainėje yra puslapis japonų kalba, bet nėra įkeltų japoniškų pasisakymų…

Alina: Labai mažai pasisakymų lietuvių kalba!

Sophie: Teisingai, o juk beveik visi lietuviai treniruosis retūrą, todėl jiems reikės lietuviškos medžiagos. Bet atrodo, kad studentai nesuvokia, jog reikia įkelti pasisakymų lietuvių kalba kitų labui. O tokio suvokimo aš siekiau ir tikėjausi.

Bet matau, kad vien tikėjimosi nepakanka, tad reikės pritaikyti botago ir pyrago principą įvedant mokestį. O jei universitetai užduos savo studentams tokius namų darbus, kad jiems nereikėtų mokėti mokesčio, arba jei studentai įkels du pasisakymus per mėnesį ar panašiai, jie tą mėnesį gaus nemokamai. Tikiuosi, kad tai paskatins gerą pusiausvyrą tarp to, kiek įrašų įkeliama, ir kiek žmonių naudojasi svetaine. Nes ja naudojamasi daug. [Juokiasi] Bet įrašus kelia visada tie patys žmonės.

Alina: Bet, kadangi pati esu dėstytoja, žvelgiant šiek tiek toliau, ar neturite tokio užmojo, kad ateityje, pavyzdžiui, vertėjai būtų savamoksliai, nes jie paprasčiausiai treniruosis naudodamiesi interneto svetainėmis ir nebereikės vertimo žodžiu mokyklų?

Sophie: Nemanau, kad tai mano užmojis. Ir nors labai vertinu tai, ką mums suteikė technologijos, manau, kad yra realus poreikis mokyti(s) akis į akį. Tikrai negalvoju, kad galima išmokti versti žodžiu iš interneto svetainės, kurioje pateikiamos žodinės nuorodos, arba kuri jums rodo tik pavyzdžių paveikslėlius. Nes manau, kad reikalingos gyvo asmens pastabos. Na, galėtumėte teigti, kad technologinės platformos galėtų pakeisti mano jums gyvai teikiamas pastabas, pavyzdžiui, treniruojantis per „Skype“. Tad galima eiti to link. Bet nemanau, kad visiškai savamoksliai vertėjai taps norma ir tikiuosi, kad tai nebus norma, jei jums reikės aukščiausios kokybės vertimo žodžiu.

Viktorija: O žvelgiant į vertimo profesijos ateitį, ką manote apie esamas tendencijas Europos Sąjungoje? Tikriausiai pastebėjome tai senosiose kabinose, kad jos yra užpildžiusios vertėjų etatus ir joms tikriausiai nebereikia tiek daug laisvai samdomų vertėjų. Tas pats dabar vyksta su tokiomis kabinomis kaip lietuvių: jos pildo etatus, o paklausa laisvai samdomiems vertėjams mažėja. Tad ką manote apie naujų vertėjų rengimą, kai kasmet universitetai išleidžia naujas jų kartas – ar to reikia?    

Sophie: Ar to reikia, ar tai tvaru? Tai labai sunki tema. Ir aš esu barama kolegų – paprastai laisvai samdomų kolegų – kurie sako man: „Bet kodėl tu mokai jaunus žmones? Supranti, tu prisotini rinką, jie atima mūsų darbą, kodėl tai darai?“ Ir tai – labai sunkus klausimas. Taip pat prisiminkite, kad kalbatės su žmogumi, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kuris šiuo metu išgyvena didelę traumą dėl „Brexit“. Taigi per dvejus ar trejus metus jauniems absolventams galbūt nebeliks perspektyvų gauti etatinį darbą anglų kalbos kabinoje.

Iš teigiamos pusės, laisvai samdomo darbo galimybė išliks, nes bet kurios tautybės žmogus gali būti laisvai samdomu vertėju. Taigi tai neišnyks – galimybė dirbti laisvai samdomu vertėju Europos institucijoms, net jei ir esate britas. Apsaugok Dieve, žinote – neliečiamieji, Europos raupsuotieji! [Juokiasi]

Viktorija: Bet gal jūs dar pakeisite šį sprendimą?

Sophie: Mes visi galime tikėtis, kad pabusime ir tai pasirodys lyg sapnas, kaip TV serialas, kurį žiūrite; suprantate – visa tai buvo siaubingas sapnas.

Dabar apie paklausą. Jei visai atvirai, manau, kad prieš penkerius metus institucijos pasielgė neteisingai, bent jau tikrai su mumis Jungtinėje Karalystėje, anglų kabinoje, nes buvo laikotarpis, kai jie ėjo į visas vertimo žodžiu mokyklas ir sakė: „Mums jūsų beviltiškai reikia Briuselyje“, „Briuselio gatvės grįstos auksu“, „Visa mūsų kabina sensta ir visi išeina į pensiją, mums jūsų beviltiškai reikia, atvykite į Briuselį.“ Ir kurį laiką daug jaunų absolventų taip ir darė.

Bet iš tiesų rinka tikrai šiek tiek prisisotino – su daugybe jaunų žmonių, turinčių dvi kalbas. Ir tada vertimo dienų skaičius sumažėjo, paklausa krito, ta išėjimų į pensiją banga dar neįvyko. Ir manau, kad tai ilgam išderino anglų kabiną Briuselyje.

Bet iš to, ką girdžiu apie naujausias tendencijas, apie vertimo skaičius kitiems metams mūsų kabinoje, manau, kad padėtis gerėja. Taip pat ta garsioji išėjimų į pensiją banga, apie kurią tiek daug girdėjome maždaug prieš penkerius ar septynerius metus, dabar iš tiesų vyksta. Tad šiais metais mūsų kabinoje, rodos, penki žmonės ką tik išėjo į pensiją ir dar trys išeis kitais metais – žmonės su didžiule kalbų kombinacija, nes jie dirbo labai ilgai, o svarbiausia, žmonės su vokiečių kalba. Taigi manau, kad anglų kabinos padėtis šiek tiek gerėja.

Kitas argumentas, kodėl ir toliau mokome – „juk jauniems žmonėms nėra perspektyvų“ ir t. t. – yra tai, kad jei nieko nemokysime, po dešimties metų nieko ir nebus. Taigi, manau, kad vis tiek reikia puoselėti talentus.

Bet, mano nuomone, reikia būti labai apdairiems dėl dviejų dalykų. Iš institucijų pusės, manau, kad jos turi aiškiai pasakyti jauniems žmonėms apie kalbų profilius ir kiek darbo jie gali tikėtis gauti. O iš universitetų pusės, kursų vadovai turi labai atvirai papasakoti stojantiesiems apie tai, kokios bus darbo perspektyvos baigus mokslus.

Aš neturiu etato jokiame universitete, kuriame dėstau, bet manau, kad reikia labai atvirai nurodyti, jog šiandieniniai vertimo žodžiu studijų absolventai turi būti daug įvairiapusiškesni nei anksčiau. Kai aš pradėjau versti, galėjau pragyventi vien iš laisvai samdomo darbo Briuselyje. Dabar tai nepavyktų. Suprantate, reikia šiek tiek paversti raštu, patitruoti, padėstyti, kažką įgarsinti ar dar kuo nors užsiimti. Ypač, kai pradedate dirbti, faktiškai neįmanoma pragyventi iš laisvai samdomo konferencijų vertėjo darbo, ir tikrai, jei turite prancūzų ir ispanų, ar panašią kalbą anglų kabinoje. Šiandien turime būti sąžiningi ir studentams pasakyti: vystykite ir kitus gebėjimus, o išlaikę institucijų egzaminą, jei tikitės gauti darbo, turėsite labai greitai prisijungti trečią kalbą.

Bet yra žmonių, kurie gauna darbo, kurie prisijungė trečią ir ketvirtą kalbą labai greitai, kurie dirbo tikrai sunkiai. Taip pat manau, kad šiandieniniai absolventai tikriausiai yra nuovokesni vertėjai nei buvome mes – jie geriau naudojasi technologijomis, geriau išnagrinėja temas ir pasiruošia posėdžiams, jiems yra prieinama daugiau medžiagos, bet jiems čia reikia nuveikti daugiau, nes posėdžiai yra techniškesni nei prieš 20 metų, kai aš pradėjau dirbti. [Juokiasi]

Viktorija: O apskritai, kaip manote, ar yra gebėjimų, kuriuos konferencijų vertėjas turi turėti iš pat pradžių, ar įmanoma išvystyti tuos gebėjimus? O gal vertėjui reikia turėti tam tikrų asmenybės bruožų, kad pasirinktų šią profesiją?

Sophie: Manau, kad vertimo žodžiu profesija gali apimti daugybę asmenybės tipų. Man atrodo, kad tai matyti anglų kabinoje ir spėju, kad lietuvių kabinoje taip pat. Žinote, galima įsivaizduoti konferencijų vertėjus kaip mėgstančius bendrauti žmones, kurie yra labai plepūs ir komunikabilūs. Mano patirtis rodo, kad tai nebūtinai tiesa. Anglų kabinoje vieni kolegos – tylūs intravertai, kiti – nuobodos fanatikai ar labai akademiški, treti… Yra visokių. Manau, kad gali būti daugybė asmenybės tipų. Ir tai – vienas aspektų, teikiančių malonumą konferencijų vertėjo darbe. Tai, kad kabinoje dirbi su daugybe skirtingų žmonių, jauti skirtingą atmosferą ir skirtingus temperamentus.

Konferencijų vertėjo įgūdžiai ar gebėjimai, kurių reikia vertėjui… Manau, kad naudinga skirti tuos, kurie yra labai vertingi, bet gali būti įgyti ar patobulinti, nuo tų, kurie yra beveik sine qua non.

Tam, kad per trumpą laiką taptumėte vertėju, – pavyzdžiui, Anglijoje per vienerius metus, o kitur per dvejus metus pasirinkus magistrantūros studijų programą, – mano nuomone pati svarbiausia savybė yra analitiniai gebėjimai. Net jei žmonės ateina į vertimo žodžiu kursus su gana silpnais kalbos įgūdžiais, juos galima patobulinti. Netgi per metus, dvejus–ketverius, galima patobulinti savo C kalbos lygį. Kartais žmonės ateina su labai prastomis bendrosiomis žiniomis – pradėjusi mokytis versti žodžiu 22-ejų, buvau visiška neišmanėlė: prieš tai studijavau kalbas ir universiteto metais net nebuvau atsivertusi laikraščio. Suprantate, galima įgyti bendrųjų žinių klausantis žinių, skaitant laikraščius. Bet jei trūksta analitinių gebėjimų, to labai sunku išmokti per vienerius metus. Man šis gebėjimas tikriausiai būtų pats svarbiausias atrenkant studentus, vykdant interviu ar panašiai.

Paskui žiūrėčiau, kokie yra gimtosios kalbos įgūdžiai, nes per vienerius metus juos patobulinti gali būti sunku. Neturint kalbinio suvokimo apie tinkamą registrą arba žodyną, tai gali būti labai sunku įgyti per vienerius metus. Aš nesakau, kad neįmanoma.

Bet iš tiesų daug ką galima pataisyti. Tik klausimas, per kiek laiko. Ar galite tai padaryti iki baigiamųjų egzaminų arba iki to meto, kai reikės laikyti akreditacijos egzaminą?

Viktorija: Todėl ir reikalingos tokios priemonės kaip „Speechpool“, kad būtų galima tobulintis!

Alina: Turiu klausimą apie C kalbas. Žinoma, mes lietuvių kabinoje paprastai turime išlaikyti akreditacijos egzaminą su retūru, taip pat su retūru ir viena, anglų arba prancūzų, C kalba. O tada matome kolegas, verčiančius iš 5 ar 6 skirtingų kalbų. Ar manote, kad tikrai įmanoma tinkamai versti iš 5 ar 6 skirtingų kalbų? Arba kiek kalbų, jūsų manymu, įmanoma mokėti vertėjui?    

Sophie: Kiek toli galima eiti? Taip, mačiau vertėjų, verčiančių iš 8 ar 9 kalbų.

Alina: Ir ar jas visas vienodai gerai mokėjo?

Sophie: Na, ar jas visas vienodai gerai mokėjo – ne man spręsti, nes tų kalbų neturiu prisijungusi. Ir niekada neturėjau jokių ambicijų prisijungti daugiau. Man įdomiau prisijungti retūrą nei vis daugiau ir daugiau kalbų. Iš dalies todėl, kad man patinka skirti savo laiką tokiai daugybei kitos veiklos!

Manau, kad atsakymas toks: įmanoma gerai versti iš 5–7 kalbų. Spėju, kad jei paklaustumėte tų vertėjų, jie išskirtų vieną ar dvi, kurias jie moka silpniau nei kitas – nors ne pernelyg silpnai, kad negalėtų iš jų versti, bet silpniau – ir dažnai tai yra paskutinė jų prisijungta kalba. Bet kai kurie didžiausią patirtį turintys vertėjai, kuriuos ypač gerbiu anglų kabinoje, turi įspūdingas kalbų kombinacijas. Aš jais be galo žaviuosi, nes žinau, kad pati negalėčiau to padaryti. Nes kalboms palaikyti reikia laiko ir pastangų. Bėda ta, kad aš negalėčiau skirti tiek laiko, kad palaikyčiau 6 ar 7 kalbas. Taigi tai vienas iš kylančių sunkumų.

Prisimenu, kaip prieš daug metų, kai buvau jauna vertėja, išvykau į misiją su kolege iš vokiečių kabinos, kuri, kaip žinojau, tobulino graikų kalbą – o graikų kalbą aš turiu savo kalbų kombinacijoje – tad pokalbiui užmegzti paklausiau jos: „Kaip sekasi su graikų kalba?“ O ji atsakė: „Puikiai, kas vakarą atlieku savo trijų valandų namų darbus!“ Tiesiog. Tada aš pagalvojau – gerai, štai kaip ji prisijungė. Neprisimenu, ar graikų kalba buvo jos ketvirta ar penkta kalba. Ir po to ji prisijungė dar bent dvi ar tris, įskaitant, rodos, čekų ir kitas sunkias Vidurio Europos kalbas.

Bet kai kuriems žmonėms tai yra aistra, tiesa? Kalbos yra jų aistra ir jų laisvalaikis. Man patinka kalbos, bet tai nėra aistra – aš joms neskiriu trijų valandų per dieną. Tad, nors tai įmanoma, man atrodo, kad reikia turėti ypatingą nusiteikimą ir aistrą, gal net obsesiją, kad prisijungtumėte vis daugiau kalbų. Aš verčiau iškepsiu dar daugiau tortų arba sukursiu dar daugiau interneto svetainių, arba… Suprantate, mes visi turime kažką, ką mėgstame.

Viktorija: Paminėjote mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą, tad gal galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti apie šį savo pomėgį gaminti maistą, kepti tortus?

Sophie: Taip, bėgant metams turėjau daugelį pomėgių. Bet valgio gaminimas ir tortų kepimas yra pastoviausi, nes juk visada reikia valgyti, ar ne? Man taip pat patinka dainuoti. Tad, kai galiu, imu dainavimo pamokas, taip pat esu dainavusi choruose. Dar mėgstu žygius pėsčiomis – prieš kelerius metus perėjau visą Graikiją nuo šiaurės iki pietų. Bet gyvenimas susideda iš įvairių etapų ir su mažais vaikais jau ne taip lengva išeiti į 6 savaičių žygį. Tad lieka valgio gaminimas ir tortų kepimas.

Esu tradicinių Anglijos tortų kepėja ir gaminu angliško stiliaus tortus: šokoladinius tortus, citrininius keksus ir morkų pyragus. O šiuo metu dažniausiai kepu mokykloje bei kaime vykstantiems renginiams. Man taip pat patinka įmantriai puošti tortus, o tai tikriausiai būdinga tik Jungtinei Karalystei ir JAV: sudėtinga puošyba iš įvairių spalvų skysto glajaus arba tortui suteikiama visai kita išvaizda – pavyzdžiui, jis atrodo kaip makaronų pilnas dubuo arba medžio kelmas ir pan. Na, kitoms tautoms atrodo, kad mes kvanktelėję. Nes žmonės įtaria, kad tortas neskanus ir viskas tik dėl vaizdo. Aš visada pasistengiu, kad tortas būtų skanus.

Taigi, kai turiu laiko, puošiu tortus – dažniausiai savo vaikų gimtadieniams. Prieš keletą metų, kai mano sūnus buvo mažas ir artėjo jo gimimo diena, pagalvojau: o, turiu priežastį pagaminti ypatingą tortą. Todėl paklausiau: „Nikolai, kokio torto norėtum savo gimtadieniui? Ar norėtum – tuo metu jam buvo treji – piratų ar dinozauriško torto, o gal torto-traukinio?“ (Įsivaizdavau saldainiukus vežančius traukinio vagonėlius). O jis: „Mamyte, norėčiau torto, kuris būtų apskritas!“ [Juokiasi] Vaikas neturi jokių ambicijų! Buvau priblokšta to „noriu torto, kuris būtų apskritas!“ Perklausiau: ar tikrai nenori to ar ano? Bet galiausiai prigaminau jam mažyčių apskritų keksiukų, nes jis prašė apskrito torto, ir sukūriau tokį didžiulį raudonai baltai languotą tortą-raketą, įkvėptą Tintino nuotykių, kai jis skrenda į Mėnulį. Nudažiau foną valgomaisiais dažais ir pagaminau tą 3D raketą. Prisižaidžiau, tikrai, nes vėliau jis pradėjo sakyti: „Noriu judančio diskotekų šviestuvo gimtadienio tortui“, „Noriu tikrai sproginėjančių fejerverkų gimtadienio tortui!“ [Juokiasi]

Taigi galiu kaltinti tik save. Bet dabar manau, kad tai – kaip buvimas gudresne vertėja: esu gudresnė tortų kepėja, nes žinau, ką galiu padaryti per palyginti trumpą laiką. Praėjo tie laikai, kai mano vyras nemiegodavo iki 4 valandos ryto, kad man padėtų gaminti beprotišką tortą. Nebegalime to daryti dabar. Todėl žiūriu, ką galiu padaryti, sakykime, per kelias valandas.

Viktorija: Bet jūs taip pat esate minėjusi, kad administruojate gurmanams skirtą feisbuko puslapį?  

Sophie: Aš to puslapio neadministruoju, esu šio feisbuko puslapio narė. Tad jei esate vertėjas raštu – bet jie labai mielai priima ir vertėjus žodžiu – yra toks feisbuko puslapis „Foodie Translators“, skirtas smaguriams vertėjams, kurie mėgsta gerą maistą, eksperimentuoja, gamina; taigi prisijungę prie „Foodie Translators“ grupės, pamatysite pačių skaniausių patiekalų idėjų nuotraukas.

Dar norėčiau paminėti interneto svetainę „Cookbook“, kurią administruoja „Translators without Borders“. Galbūt esate dirbę tai organizacijai, teikiančiai savanoriškas vertimo raštu paslaugas nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dirba, pavyzdžiui, su pabėgėliais. Taigi jie turi interneto svetainę (cook.translatorswithoutborders.org), kurioje vertėjai raštu dalijasi receptais. Ir tai pakankamai įdomu, nes yra siriškų, itališkų, prancūziškų receptų; ir tokios nuotraukos, kad seilė teka. Galima paskęsti receptų jūroje užuot užsiėmus vertimais raštu!

Alina: Ir paskutinis klausimas: kaip tvarkotės su stresu? Ką patartumėte būsimiems vertėjams žodžiu?

Sophie: Yra tiek daug, ką pasakyti! Taigi užuot pateikusi visų streso valdymo technikų santrauką, sakyčiau, kad man svarbiausia būtų tarti: pažink save. Tai tikriausiai Sokrato posakis. Suprask, kas veikia TAVE, dėl ko TU jauti stresą ir ieškok konkrečių sprendimų, kurie padės TAU. Nemanau, kad yra visiems vienodas atsakymas, kaip tvarkytis su stresu. Kas tinka vienam žmogui, visiškai netinka kitam.

Viktorija: Labai ačiū!

Sophie: Ačiū!

Parengė ir iš anglų kalbos išvertė Viktorija Bylaitė

Comments are closed.

S. Konarskio g. 8 - 40, LT-03122 Vilnius | Sąskaitos numeris LT437044060007941296 | info@lkva.lt
© 2014-2017 vertejuasociacija.lt | logo © SvegliaDesign