Įprastas vertėjo‑konsultanto savaitgalis

Danielle Grée leidžia mums žvilgtelėti į vertėjų samdymo virtuvę ir nemalonius netikėtumus, užgriūvančius vertėją-konsultantę, kuri paskutinę minutę buvo paprašyta suburti vertėjų komandą. Jūsų dėmesiui – vertėjų samdymo užkulisiai tiesiogiai ir be jokių pagražinimų! 
Pirmą kartą šį straipsnį išspausdino AIIC (Tarptautinė konferencijų vertėjų asociacija) 2000 m. spalį.

 

Ketvirtadienio vidurdienis: kontaktas

Eilinis telefono skambutis gegužės viduryje, ketvirtadienį: manęs prašo suorganizuoti vertėjų žodžiu komandą konferencijai informacinių technologijų klausimais, kuri vyks Madride gegužės 18 ir 19 dienomis (du pusdienius). Konferencija vyks tik anglų kalba, o klientui reikalingas vertimas į ispanų, arabų ir portugalų kalbas. Man pabrėžiama, kad užsakymas yra „skubus“. Tai jau tikrai! Gegužės mėnuo yra PATS vertimų karštymetis, o laiko atsarga, švelniai tariant, šykštoka…

Atsargumas tiesiog būtinas: aš planuoju pasamdyti du vietinius ispanų kalbos vertėjus (jei nerasčiau dviejų ispanų vertėjų pačiame Madride, sakyčiau, kad sėkmė visiškai mane apleido!), tačiau perspėju klientą, kad portugalų ir arabų kalbų vertėjus veikiausiai teks „importuoti“ (nepasakau iš kur, bet, žinoma, ieškosiu geriausių specialistų kiek įmanoma arčiau). Parengiu sąmatą, kol kas neįtraukdama lėktuvo bilietų kainų.

Po valandos klientai (patikima profesionalaus konferencijų organizavimo įmonė) gauna komercinį pasiūlymą, kurį savo ruožtu persiunčia savo klientui.

Ketvirtadienio vakaras: pasirengimas vertėjų samdymui

Imuosi darbo ir pasiunčiu SOS signalą savo įprastiems kontaktiniams asmenims. Nuolat galvodama, kaip kaštus sumažinti iki minimumo (2 metai darbo Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) paliko savo pėdsaką!), išsiunčiu keletą pranešimų elektroniniu paštu, ieškodama tomis dienomis laisvų vertėjų. Pradedu nuo kolegų Madride, kurie specializuojasi informacinių technologijų srityje, tada parašau keliems Europos vertėjų organizacijų sekretoriatams ir profesinėms grupėms, turinčioms narių, verčiančių į portugalų ir arabų kalbas. Po to susisiekiu su saujele vertėjų, kurie, atrodytų, turi tinkamus profesinių kalbų derinius, daugiausiai gyvenančių Lisabonoje ir Paryžiuje, o galiausiai – su keliais kolegomis ir draugais, kurie nieko prieš pagelbėti (žinote, tokie žmonės, neatsisakantys paskambinti vienam kitam kolegai, patikrinti, ar jie neužimti, galintys informuoti apie ką tik studijas baigusį naują vertėją ar buvusį etatinį vertėją, neseniai sugrįžusį į laisvai samdomų specialistų būrį…).

Na ką gi, vertėjų tinklas išjudintas ir ūžia; galiu ramia sąžine eiti miegoti; ryt rytą nuspręsiu, kas tie laimingieji, kurie keliaus padirbėti į Madridą…

Penktadienis: padažnėjęs pulsas

Kitą dieną esu užversta atsakymais į savo užklausas.

  • Dėl ispanų kalbos situacija neaiški: viena kolegė – laimei, tikra informacinių technologijų žinovė – tebėra laisva; visi kiti AIIC vertėjai užimti. Taigi, geriausiu atveju turiu pusę vietinių vertėjų šiai kabinai.
  • Sekretoriatai atrašo, kad tą dieną visai nėra laisvų vertėjų su mano ieškomu kalbų deriniu. Eureka! Man praneša, kad viena kolegė Ženevoje, dirbanti su arabų kalba, per stebuklą yra laisva, tad nedelsdama ją pasamdau. Turiu pusę kitos kabinos.
  • Kiti arabiškai verčiantys kolegos, su kuriais man pavyko susisiekti, ne tik patys yra užimti, bet ir nesuteikia man jokių vilčių… Tą savaitę vyksta FAO (Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos) ir UNESCO (Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) posėdžiai, neminint jau Lockerbie teismo proceso… Tik dabar imu suvokti gautą informaciją. Paryžiuje, Ženevoje ir kitur net ir mažiausiai patyrę vertėjai yra išgraibstyti bent vienai iš tų dviejų dienų! (Tik ką baigęs studijas jaunutis vertėjas skambina man atgal ir nepatogiai jausdamasis teisinasi, kad jis, deja, yra užimtas. Visą balandį prasėdėjęs namuose be darbo, dabar jis sulaukė lavinos pasiūlymų gegužės 19 dienai, manasis – jau šeštas. Tegaliu paguosti, kad jis netapo kokio nors nešvaraus sąmokslo auka, kad tokių dalykų patiria visi vertėjai…)
  • Su portugalų kalba padėtis dar niūresnė. Taip jau sutapo, kad Portugalija pirmininkauja Europos Sąjungai, ir jos vyriausybė užsivertusi gausybe įvairiausios veiklos. Net Europos Komisija jau gerokai anksčiau yra pasamdžiusi dvi vertėjų komandas Lisabonoje gegužės 18–19 d.! Taip pat sužinau, jog VES (WEU – Vakarų Europos sąjunga, gynybinis aljansas, panaikintas 2011 m. – vert. pastaba) ketina posėdžiauti Lisabonoje ir jau susisiekė su keletu vertėjų (vien to pakanka, kad vėl taptum antimilitariste!). Vienas atjautos kupinas kolega man papasakojo, kad jis pats pasamdė tris komandas privataus sektoriaus renginiui Evoroje, ir dosniai pasidalijo savo samdytų vertėjų sąrašu (įskaitant ir tuos, su kuriais jam pavyko susisiekti, bet jie buvo užimti). Taigi, vienu šūviu šoviau net į 24 zuikius, ir vis dėlto neturiu nė pusės portugalų kalbos kabinos…

Šeštadienio rytas: krizių valdymo grupė

Situacija grėsminga. Velniop taupumą ir TVF patirtį; čiumpu faksą ir telefoną, mėgindama sumedžioti paskutines gyvas dvaseles… Atšaukiu suplanuotą teniso treniruotę.

  • Dėl ispanų kalbos susisiekiu su kolegomis, dėstančiais vertimo mokyklose, griebdamasi šiaudo, kad gal kas nors pažinos vilčių teikiantį – ir, tikėkimės, gebantį versti – jauną absolventą Madride. Jam ar jai tai būtų puiki galimybė įgyti pirmosios praktinio darbo patirties.
  • Dėl arabų vertimo klausiu vieno kolegos, kurio kontraktas prasideda tik gegužės 19 d., ar jis negalėtų atsisakyti tos dienos kontrakto (kartais su komandos vadovais įmanoma susitarti, jei jiems nėra būtini visi iš anksto tai dienai pasamdyti vertėjai). Visi kontaktai su (beveik) kaimyninėmis šalimis vaisių nedavė, tad teks žvalgytis plačiau. Siunčiu žinutę į Kairą, teiraudamasi, ar ten dar esama laisvų specialistų. Tuo pačiu metu tikrinu skrydžių iš Egipto grafikus ir kainas, o savo tenykščio kontaktinio asmens paprašau padaryti tą patį… Šiai užduočiai mobilizuojami „Amadeus“, „Sabre“ (internetinės skrydžių paieškos sistemos – vert. pastaba) ir Ksenja (nieko bendro su internetu; tai vargšė būtybė iš mano kelionių agentūros, kuri tvarko mano reikalus) pasodinami prie šios užduoties…
  • Dėl portugalų kalbos: man pasisekė, kad gerai pažįstu kolegę, kuri samdė vertėjus VES, tad išdrįstu paklausti, su kuriais iš jų ji susisiekė. Ji sutinka atskleisti man savo surinktos komandos narius, tačiau pabrėžia, kad jų posėdis netikėtai buvo pratęstas dar viena diena, ir pati paprašo pasidalinti vardais kolegų, kurie galėtų būti laisvi, jei tokių rasčiau savo paieškos metu (kaip viskas apsivertė!). Panikuodama skambinu AIIC nariams, iš aktyvios vertimo veiklos pasitraukusiems AIIC nariams (angl. associate members – vert. pastaba), pensininkams ir jauniems absolventams Lisabonoje, Porte ir Bragoje…

Kaip įprasta, pranešimų priėmimo sistemų įvairovė didžiulė ir jos visos tiesiog genialios: be abejo, mane pasitinka širdingi, flegmatiški vertėjų, ypač kruopščiai įrašiusių savo pasisveikinimo žinutes atsakiklyje, balsai. Tačiau pasitaiko ir šaižių fakso, prijungto prie telefono linijos, signalų; arba irzliu balsu atsiliepia kolegė, niekaip negalinti suprasti, kad mėginu siųsti faksą jos telefonu, prie kurio joks faksas neprijungtas, ir įtarianti, kad tai – dar vienas kokio nors priekabiautojo skambutis; arba atsiliepia užsienietė valytoja; arba ragelį pakelia anyta, tešnekanti tik savo gimtąja kalba… Gegužės viduryje tikrai nedaug kolegų – ir tikrai ne dažnai aptiksi juos kantriai budinčius prie savo telefonų… Vis dėlto man pavyksta palikti porą dešimčių pranešimų.

Šeštadienio popietė: pogulio, arba siestos, metas (bent jau aš to naiviai tikėjausi)….

Darydama prielaidą, kad portugalų kolegoms ši „pertraukėlė“ yra tokia pat šventa, kaip ir grynakraujams ispanams bei prie šalies klimato prisitaikiusiems atvykėliams, surizikuoju prigulti ir snūstelėti. Deja! Visi degte dega noru pranešti man, kad turėčiau ieškoti kito vertėjo. Visi, kuriuos aš pažįstu ir vertinu arba kuriuos nedvejodami rekomendavo mano patikimi kolegos, arba jau yra užimti, arba išvyksta atostogauti (kas per absurdiška mintis atostogauti gegužę!). Gaunu sąrašą vertėjų, kurie nėra AIIC nariai, tačiau reguliariai dirba Europos Komisijai. Nieko nepešu. Tačiau pastarieji man siūlo susisiekti su dar kitais asmenimis, apie kuriuos aš jau nieko nesu girdėjusi, ir už kurių vertimo kokybę jie laiduoti negali. Net ir tokiomis aplinkybėmis nesiimu rizikuoti ir patikėti tokios techninės konferencijos likimą nežinomiems vertėjams, dėl kurių darbo kokybės neturiu jokių garantijų. Nusprendžiu geriau dar pasidairyti už Portugalijos ribų. Informacinių technologijų srityje improvizacijos neleistinos… Siunčiu dar vieną SOS signalą dėl portugalų kalbos į Vokietiją ir Italiją, įrašydama pranešimus į atsakiklius žmonių, kurie tikrai sugeba įvertinti siestos privalumus…

Sekmadienis: o aš svajojau…

Ir vėl skambučiai. Nerandu nieko, kas galėtų dirbti Madrido konferencijoje, išskyrus jaunutę absolventę ispanę, kurios dėstytojai ją karštai rekomendavo. Be abejo, ji džiaugsmingai sutinka pirmąsyk išbandyti savo jėgas, ypač – palaikoma kolegos, kuris būtų pasirengęs pagelbėti ir supažindinti su darbo subtilybėmis. Ką gi, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Ispanų vertėjų kabina pagaliau sukomplektuota. Keletas paaukotų rytinio miego valandų atsipirko su kaupu.

Tuo tarpu elektroniniu paštu gaunu konferencijos programą ir vėl užgulu telefoną, prašydama savo vienintelės gerokai iš anksto pasamdytos kolegės (štai koks jausmas… Atrodytų, nuo penktadienio jau prabėgo ištisa amžinybė!) nurodyti savo elektroninio pašto adresą, kad galėčiau persiųsti jai tą kelių puslapių dokumentą. Ragelyje girdžiu įtampos ir nepasitikėjimo kupiną balsą atitariant: „Elekro-ninio paš-to ad-resą???“. Tame balse tiek nuostabos, lyg būčiau paklaususi, ar į Madridą ji vyks skraidančia lėkšte. Širdį ima gniaužti juodžiausios abejonės dėl šios konferencijos, kurios tema – informacinės technologijos… Mėginu jas išvaikyti, primindama sau, kad pažįstu kolegų, kurie alpsta, vos išvydę kraują, tačiau kuo puikiausiai verčia medicinos konferencijose. Galiausiai konferencijos programą ir savo sudarytą trumpą terminų sąrašą nusiunčiu jai faksu.

Taigi, turiu sukomplektuotą ispanų kalbos kabiną, pusę arabų kalbos kabinos (iš kurios, jei jos nepavyks visiškai sukomplektuoti, naudos – kaip iš ožio pieno), ir pagaliau, kalbant apie portugalų kabiną, – ilgą portugalų kalbos vertėjų sąrašą iš viso Iberijos pusiasalio, kuris, matyt, yra aukso vertės, tačiau, deja, visi tie žmonės jau užimti… Nejučia įsisvajoju apie centralizuotą vertėjų užimtumo valdymo sistemą. Įsivaizduokite visų profesionalių vertėjų duomenų banką: internete esančią kalendorinę lentelę, kur kiekvienas galėtų įrašyti, kada yra laisvas, ir nedidukę paieškos programėlę, leidžiančią man akimirksniu pamatyti sąrašą visų portugalų ir arabų kalbų vertėjų, dar neturinčių veiklos tomis dienomis, tačiau degte degančių noru jos susirasti! Būčiau ir vakar siesta pasimėgavusi, IR NET ilgiau pasivarčiusi lovoje šį rytą, užuot balansavusi ant skyrybų ribos…

Pirmadienis: atomazga….

Žinia iš Kairo: vienas kolega veteranas, atrodo, yra laisvas ir pasiryžęs trenktis visą kelią iki pat Madrido! Paprašau jo palūkėti dar valandėlę kitą, kol gausiu patvirtinimą ir išsiaiškinsiu bilieto kainą. Sulaukiu nuosprendžio. „Amadeus“, „Sabre“ ir Ksenja laikosi vieningos nuomonės: 1580 JAV dolerių… Oho! Tikėkimės, klientas sutiks sumokėti už tokį brangų bilietą… Na, bet taip jau yra: kai nemoki iš anksto planuoti – gali brangiai kainuoti.

Per tą laiką mano pasėta sėkla sudygsta – du puikūs portugalų kalbos vertėjai iš Ženevos ir Paryžiaus man praneša, kad jie galėtų dirbti. Valio! Portugalų kabina užpildyta!

Triumfuodama iškart siunčiu elektroninį laišką konferencijų organizavimo įmonei, pranešdama, kad, nepaisant visų kliūčių ir problemų, man pavyko suburti nepigią, bet profesionalią vertimo komandą. Pagaliau esu pasirengusi tiksliai įvertinti kelionių išlaidas ir pateikti galutinę sąmatą. Man besiunčiant savo laišką, ateina naujausi elektroninio pašto pranešimai, ir pastebiu tarp jų vieną, gautą iš tų pačių organizatorių. Jame aš informuojama, sakyčiau, abejingu tonu, kad dėl dalyvių stokos jų klientas pamąstęs nusprendė atsisakyti vertimo į arabų ir portugalų kalbas… Reikalinga tik ispanų kalbos kabina… Gal malonėčiau pateikti naują sąmatą?..

Atsidūstu. Jau planuoju mūšį dėl kompensacijų kolegoms, kuriuos pasamdžiau vos prieš 15 minučių… Mintyse sušvytuoja tas jaunas absolventas, kuriam pakako nuovokos neatsisakyti savo ankstesnio užsakymo, nes juk galų gale geriau žvirblis saujoje, negu briedis girioje… Su apmaudu prisimenu savo teniso treniruotes, popiečio pogulį ir paaukotą rytą lovoje… Manau, kad nuo šiol savaitgaliais mano biuras nebedirbs…

  danielle-gree
Danielle Grée yra AIIC narė, kurį laiką buvusi atsakinga už privačios rinkos sektorių. Ji yra konferencijų vertėja-konsultantė, priklauso vertimo paslaugų organizavimo tinklui „Calliope-Interpreters“; jos specializacija – vertėjų komandų organizavimas dideliems renginiams. Nuorodą į Danielle straipsnį “Calliope-Interpreters” tinklalapyje (ir jo vertimą į prancūzų kalbą) rasite ČIA.

Iš anglų kalbos išvertė Mantas Zurba

Comments are closed.