DUK

1. Kas yra vertimas žodžiu? – Tai žodinė komunikacija, kai originalo kalba sakomo teksto turinys perteikiamas vertimo kalba, natūraliai ir sklandžiai pakartojant pranešėjo kalbėseną, intonaciją, perteikiant ne kiekvieną ištartą žodį, o išsakytas mintis. Vertimo žodžiu rūšys: pagal vertimo būdą vertimas žodžiu skirstomas į nuoseklųjį ir sinchroninį vertimą. Nuosekliajam vertimui priskiriamas ir nuotolinis nuoseklusis vertimas. Sinchroninis vertimas toliau skirstomas į šnibždamąjį, sinchroninį vertimą ne kabinoje, kitaip dar vadinamą „vertimu su gido įranga“, ir nuotolinį sinchroninį vertimą. Pagal vertimo paskirtį vertimas žodžiu skirstomas į konferencijų ir bendruomeninį vertimą.

2. Kas yra konferencijų vertimas? – Tai nuoseklusis arba sinchroninis vertimas per įvairius aukšto lygio ar diplomatinius susitikimus, tarptautinius daugiakalbius renginius, seminarus ar konferencijas, atliekamas atitinkamą pasirengimą ir patirtį turinčių aukštos kvalifikacijos konferencijų vertėjų. Dažnai tokie vertėjai būna akredituoti tarptautinių institucijų.

3. Kas yra konferencijų vertėjai? – Tai aukščiausios kvalifikacijos profesionalūs vertėjai žodžiu, užtikrintai įvaldę visas nuosekliojo ir sinchroninio vertimo bei jų atmainų technikas ir metodologijas, gebantys kvalifikuotai versti daugiakalbiuose ir kitokio pobūdžio renginiuose. Konferencijų vertėjai gali teikti ir bendruomeninio vertimo paslaugą.

4. Kas yra bendruomeninis vertimas? – Tai vertimas žodžiu (dažniausiai nuoseklusis, kartais šnibždamasis) ligoninėse, policijos nuovadose, teismo posėdžiuose, kitose valstybinėse įstaigose, dažniausiai per pokalbius su imigrantais ar užsienio piliečiais. Šią paslaugą gali teikti ir profesionalia vertimo veikla neužsiimantys vertėjai.

5. Ar bendruomeniniai vertėjai gali dirbti konferencijų vertėjais? – Kartais bendruomeniniai vertėjai teikia ir konferencijų vertimo paslaugą, bet rinkdamiesi tokius vertėjus užsakovai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitokia šių vertėjų kvalifikacija ir patirtis gali lemti vertimo kokybės skirtumus.

6. Ar vertėjai raštu gali dirbti konferencijų vertėjais? – Kartais vertėjai žodžiu dirba ir vertėjais raštu, tačiau vertimo raštu ir žodžiu specifika gerokai skiriasi. Tai dvi skirtingos veiklos sritys, reikalaujančios skirtingų gebėjimų ir įgūdžių. Bene vienintelis šias dvi sritis siejantis dalykas – tai labai geras užsienio kalbos išmanymas, nuolatinis kalbos įgūdžių tobulinimas ir kalbos kultūros puoselėjimas.

7. Kas apskritai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali užsiimti vertimo veikla? – Vertėjų veikla Lietuvos Respublikoje nereglamentuojama jokiais įstatymais, todėl užsiimti vertimo veikla pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą LR gali ir jokios kvalifikacijos neturintis asmuo; išduodant liudijimą ir / ar pažymėjimą nereikalaujama jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

8. Ar Lietuvos Respublikoje yra vertimo veiklą akredituojančių institucijų? – Lietuva neturi konferencijų vertėjų akreditavimo ar atestavimo tvarkos, todėl ieškantieji kokybės kartais vadovaujasi kitų tarptautinių organizacijų bei institucijų – Tarptautinės konferencijų vertėjų asociacijos (AIIC), Europos Sąjungos institucijų vertimo žodžiu direktoratų – suteiktu kvalifikacijos patvirtinimu.

9. Ar LKVA teikia savo nariams akreditacijas? – Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija neegzaminuoja narystės siekiančių vertėjų ir neteikia akreditacijų, tačiau kandidatai į LKVA turi atitikti labai griežtus kokybės, profesinės etikos reikalavimus, už kandidatų kvalifikaciją, elgseną ir gebėjimus turi savo parašu laiduoti su jais dirbę Asociacijos nariai, todėl užsakovai gali pasikliauti LKVA narių profesionalumu. Be to, daugelis LKVA narių jau yra akredituoti tarptautinių institucijų.

10. Kas yra nuoseklusis vertimas– Tai toks vertimas žodžiu, kai pranešėjas ir vertėjas kalba pakaitomis, t. y. kalbėtojas daro pauzes, per kurias vertėjas išverčia jo pasakytą mintį. Vertėjas kartu su renginio dalyviais klausosi pranešėjo kalbos ir, naudodamas specialią užrašų techniką, užsirašo svarbiausius jos elementus, o po to atpasakoja ją vertimo kalba. Patyrę ir profesionalūs vertėjai nepertraukdami kalbėtojo gali tiksliai išversti 6–8 minučių trukmės ne per daug techninio pobūdžio tekstus. Priklausomai nuo renginio trukmės, nuosekliai verčia vienas arba pasikeisdami du vertėjai.
Pranašumai: nereikia vertimo įrangos.
Trūkumai: nuoseklus vertimas prailgina renginį – reikia pridėti maždaug 70 proc. pranešėjams skirto laiko. Be to, vertimo priversti klausytis ir tie renginio dalyviai, kurie supranta originalo kalbą.

11. Kas yra sinchroninis vertimas– Tai toks vertimas žodžiu, kai vertėjai pranešėjo mintis į kitą kalbą išverčia beveik tuo pačiu metu, kai tik jos išsakomos. Vertėjai nuo kalbėtojo paprastai atsilieka ne daugiau kaip per vieną ar du sakinius. Vertėjai dirba specialiose garsui nelaidžiose kabinose, naudodamiesi sinchroninio vertimo įranga. Kalbėtojas salėje kalba į mikrofoną, vertėjas klausosi jo per ausines ir išverčia jo mintis į vertėjo pultelyje esantį mikrofoną. Salėje esantys klausytojai savo imtuvuose pasirenka atitinkamą kanalą, kad galėtų klausytis vertimo jiems suprantama kalba.
Sinchroninis vertimas dažniausiai naudojamas daugiakalbiuose renginiuose, didelėse konferencijose ir seminaruose. Sinchroniniam vertimui visuomet reikalingi mažiausiai du vertėjai. Sinchroniniam vertimui taip pat priskiriami šnibždamasis vertimas ir vertimas su gido įranga (kitaip: sinchroninis vertimas ne kabinoje), todėl šioms vertimo atmainoms taikomi tokie pat vertėjų skaičiaus ir darbo laiko reikalavimai, kaip ir pagrindinei sinchroninio vertimo rūšiai.
Pranašumai: verčiant sinchroniškai, galima sutaupyti laiko, nes nereikia stabdyti kalbėtojo, o vertimo per ausines klausosi tik renginio kalbos nesuprantantys dalyviai. Tą patį pranešimą vienu metu galima versti į keliolika ar net keliasdešimt kalbų.
Trūkumai: sinchroniniam vertimui reikalinga sinchroninio vertimo įranga.

12. Kas yra šnibždamasis vertimas, kitaip vadinamas „vertimu į ausį“? – Tai sinchroninio vertimo atmaina, kai pusbalsiu verčiama nenaudojant specialios įrangos klausytojui į ausį. Kartais vertėjas naudojasi ausinėmis, kad geriau girdėtų kalbėtoją. Šnibždamąjį vertimą, kaip ir sinchroninį, atlieka du vertėjai. Išskirtinėse situacijose šnibždamąjį vertimą gali atlikti vienas vertėjas, pvz., kai klausytojai ir vertėjai nuolat vaikšto ir jei tokio vertimo laikas neviršija 60 min.
Pranašumai: šnibždamasis vertimas pasitelkiamas vietoje nuosekliojo vertimo siekiant taupyti laiką ir vietoje sinchroninio vertimo siekiant sutaupyti vertimo įrangos nuomos išlaidas. Šnibždamasis vertimas gelbėja tais atvejais, kai dėl renginio formato, protokolo ar logistinių priežasčių nuoseklus arba sinchroninis vertimas yra neįmanomas arba netikslingas.
Trūkumai: vertimo klausytis gali tik vienas-du kartu sėdintys ar stovintys dalyviai, nėra garso izoliacijos, prastas girdimumas tiek klausytojams, tiek vertėjams, apkraunamos vertėjo balso stygos, apsunkintos darbo sąlygos vertėjui, o tai gali turėti neigiamos įtakos vertimo kokybei ir vertėjų sveikatai.
LKVA rekomenduoja šnibždamąjį vertimą rinktis tik išskirtiniais atvejais.

13. Kas yra sinchroninis vertimas ne kabinoje (užsakovų dar vadinamas „vertimu su gido įranga“)? – Tai sinchroninis vertimas naudojant kilnojamąją sinchroninio vertimo įrangą, kai vertėjai turi belaidžius siųstuvus su mikrofonais, o dalyviai – imtuvus su ausinėmis. Toks vertimo būdas tinkamas situacijose, kai sinchroninis vertimas reikalingas, tačiau nėra įmanoma naudotis profesionalia sinchroninio vertimo įranga (pavyzdžiui, per ekskursijas, iškilmingas vakarienes ir pan.).
Pranašumas:  suteikiama galimybė vertimo klausytis didesnei grupei žmonių, nei verčiant šnibždamuoju vertimu.
Trūkumai: nėra garso izoliacijos, todėl vertėjų atliekamas vertimas, gali trukdyti šalia esantiems dalyviams (kuriems vertimo nereikia); girdimas aplinkos triukšmas, todėl vertėjams sunku atlikti vertimą; vertėjai turi būti greta pranešėjo, kad gerai girdėtų, ką pranešėjas kalba; jei pranešėjas kalba tyliai, vertėjai gali neišgirsti visos sakomos kalbos, tokiu atveju vertimas gali būti netikslus; gido sistema veikia radijo ryšiu, todėl tam tikrose vietose galimi radijo ryšio sutrikimai; šis vertimo būdas netinkamas, kai verčiama į daugiau kalbų. Vertėjai dirba apsunkintomis darbo sąlygomis, o tai gali turėti neigiamos įtakos vertimo kokybei ir vertėjų sveikatai.
LKVA ir profesionalūs įrangos tiekėjai rekomenduoja nenaudoti kilnojamosios sinchroninio vertimo įrangos, kai tai įmanoma, ir rinktis įprastinėmis darbo sąlygomis teikiamą sinchroninio vertimo paslaugą ir profesionalią sinchroninio vertimo įrangą.

14. Kas yra nuotolinis vertimas žodžiu? – Tai vertimas žodžiu naudojant vaizdo ir garso konferencijų techniką, kai komunikacinio proceso dalyvių ir vertėjų buvimo vietos yra skirtingose patalpose ar net skirtinguose miestuose, šalyse. Nuotolinis vertimas skirstomas į sinchroninį nuotolinį vertimą ir nuoseklųjį nuotolinį vertimą.

15. Kaip verčiama, kai renginyje naudojamos daugiau nei dvi kalbos? – Yra vertėjų, dirbančių keliomis kalbomis, bet paprastai vertėjai verčia per tarpinę, kitiems vertėjams suprantamą, kalbą („relę“), o ne tiesiogiai iš originalo kalbos, ir toks vertimas vadinamas vertimu per tarpinę kalbą. Kitais žodžiais tariant, originalo tekstas verčiamas į kurią nors kitą kalbą (populiaresnę, kurią moka didesnis skaičius vertėjų), iš kurios kiti vertėjai verčia į savo gimtąsias kalbas.
Lietuvoje vertimas per tarpinę kalbą dažniausiai atliekamas į lietuvių kalbą. Lietuvoje dirbantys vertėjai dažniausiai verčia ir į užsienio kalbą (tuo tarpu senosiose ES valstybėse narėse ir ES institucijose dažniausiai verčiama tik į savo gimtąją kalbą, į užsienio kalbą neverčiama), todėl jie automatiškai dirba anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbų kabinose ir versdami į lietuvių kalbą užtikrina vertimą per tarpinę kalbą kolegoms, dirbantiems kitose kabinose, kurie savo ruožtu verčia į užsienio kalbą. Toks vertimas į lietuvių kalbą turi būti itin aukštos kokybės (atitinkamai vertėjas – labai aukštos kvalifikacijos), nes verčiant ne iš originalo kalbos (t. y. per tarpinę kalbą) didėja rizika suklysti, sumažėja informacijos, didėja vertimo atsilikimas nuo originalo kalbos. Taip pat žr. 20  punktą.

16. Kodėl versdamas sinchroniniu būdu konferencijų vertėjas kabinoje paprastai nedirba vienas? Sinchroninis vertimas reikalauja unikalių kognityvinių gebėjimų bei didžiulio susikaupimo, tai kompleksinė veikla, nes tuo pačiu metu reikia klausytis, įsiminti, analizuoti, numanyti, pasirinkti tinkamą vertimo strategiją, versti ir kalbant girdėti save. Verčiant sinchroniškai vienu metu suaktyvėja neekstremaliomis sąlygomis paprastai neaktyvios smegenų jungtys keliose smegenų srityse (smegenų pamato branduolyje ir kiaute), šis iššūkis, lig šiol neįveikiamas net galingiausiems pasaulio kompiuteriams. Sinchroninio vertimo metu reikalinga didžiulė ištvermė, nuolatinis budrumas, vertėjas patiria išskirtinį fiziologinį stresą, todėl priklausomai nuo vertimo sudėtingumo ir kalbėtojo tempo jau po 20–30 min. gali būti sunku išlaikyti aukštą vertimo kokybę. Dėl šios priežasties konferencijų vertėjai paprastai dirba pakaitomis – pasikeisdami kas 20–30 minučių. Tarptautinėse institucijose vienoje kabinoje dirba trys vertėjai (gali būti ir daugiau).

17. Kodėl vertėjams būtina susipažinti su renginio medžiaga iš anksto? – Kuo geriau vertėjas susipažinęs su pranešimo tema ir terminologija, kuo puikiau jis išmano dalyko specifiką ir niuansus, tuo geriau bus užtikrinama aukšta vertimo kokybė.

18. Kokie reikalavimai keliami techninei vertimo įrangai? – Kabinos bei sinchroninio vertimo įranga turi atitikti ISO 2603 1998 (stacionariai įrangai) ar ISO 4043 1998 (kilnojamai įrangai) standartų reikalavimus. Jei vertimas užsakomas telekonferencijoms, vaizdo konferencijoms ar panašioms konferencijų formoms, kurių metu vertėjai turės dirbti neturėdami tiesioginio vaizdo, kabinose turi būti užtikrinti trys regos laukai (3 ekranai) vienu metu: bendro salės vaizdo, skaidrių / medžiagos vaizdo ir kalbėtojo vaizdo. ISDN transliacijų atveju reikalaujamas dažnis yra 125-12,500 Hz.
http://www.iso.org/iso/iso_catalogue/catalogue_tc/catalogue_detail.htm?csnumber=1763

Daugiau informacijos apie techninės įrangos reikalavimus rasite čia.

19. Kur kreiptis, jei reikia profesionalios vertėjų komandos ar turite su vertimu susijusių klausimų? – Informacijos dėl daugiakalbių vertėjų komandų sudarymo Jums gali suteikti Asociacijos nariai, kurie atsakys į Jūsų klausimus.

20. Kodėl svarbu, kad renginyje verstų reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją turintys vertėjai? – Dažnai nuo vertimo kokybės priklauso viso renginio, susitikimo ar derybų sėkmė. Pranešėjo kalbos nesuprantanti auditorija pirmiausia girdi vertėją, todėl būtent jis turi būti tas „nematomas“ netrikdantis tarpininkas, kuris tiksliai perteikia kalbančiojo minčių niuansus, pats savo buvimu, kalbėjimo maniera neužgoždamas kalbėtojo. Klausydami gero vertimo dalyviai dažnai net nepastebi, kad klausosi ne originalo kalbos.

Pradžia >>

Comments are closed.

S. Konarskio g. 8 - 40, LT-03122 Vilnius | Sąskaitos numeris LT437044060007941296 | info@lkva.lt
© 2014-2017 vertejuasociacija.lt | logo © SvegliaDesign