Naujienos

Nuo „daugiau niekada“ iki 25 metų darbo

Mylima kolegė, Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato vertėja ir LKVA narė Skirmantė Marijauskienė žurnalui „Savaitė“ pasakoja apie vertėjo profesiją, vertimo būdus, daugiakalbystės politikos ES institucijose užkulisius ir šmaikščius nutikimus.

Smagaus skaitymo!

Nauji su konferencijų vertimu susiję ISO standartai

Jau patvirtinti trys nauji su konferencijų vertimu susiję standartai ir du atnaujinti standartai dėl vertimo žodžiu kabinų ir įrangos.

2016 m. gruodžio mėn. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) paskelbė tris naujus su konferencijų vertimu susijusius standartus (taikomi vertimui kalbant ir naudojant gestų kalbą). Du atnaujinti standartai, susiję su stacionariomis ir mobiliomis vertimo žodžiu kabinomis (ISO 2603 „Sinchroninis vertimas. Stacionariosios kabinos. Reikalavimai“; ISO 4043 „Sinchroninis vertimas. Mobiliosios kabinos. Reikalavimai“), ir naujas standartas dėl techninės įrangos sinchroninio vertimo kabinose (ISO 20109 „Sinchroninis vertimas. Įranga. Reikalavimai“) skirti vertimo žodžiu kabinų gamintojams, techninę įrangą išnuomojančioms įmonėms, renginių organizavimo agentūroms ir posėdžių sales projektuojantiems architektams, taip pat patiems konferencijų vertėjams. Rengti ir atnaujinti šiuos tris standartus aktyviai padėjo įvairių AIIC regionų atstovai.

Skaityti toliau →

„Antys“ – vertėjams ir „Oskarai“, ir „Avietės“

Europos Sąjungos institucijų vertėjai – tiek nuolatiniai darbuotojai, tiek laisvai samdomi – su maloniu jauduliu ir nekantrumu laukia pavasario, mat tuomet vertinamas jų metų darbas: rengiami „Ančių“ apdovanojimai. Jokie apsirikimai kalbant ar netikslūs vertimai neprasprūsta kolegoms pro ausis. Viskas užrašoma, dokumentuojama, perduodama „Ančių“ apdovanojimų organizaciniam komitetui, o tuomet jau belieka laukti prizų! Apie apdovanojimus kalbamės su viena iš „Ančių“ iniciatorių – Laura Blaževičiūte.

Skaityti toliau →

Kas yra konferencijų vertėjas?

Kas yra konferencijų vertėjas? Kam reikalingi vertėjai žodžiu? Kaip nuspręsti, kokio vertimo reikia? Atsakymus į šiuos klausimus ir daug kitos naudingos informacijos apie vertėjų gyvenimą rasite VERTIMO VADOVE, kurį parengė kolegos iš Lenkijos konferencijų vertėjų asociacijos (Polskie Stowarzyszenie Tłumaczy Konferencyjnych), o į lietuvių kalbą išvertė mūsų Asociacijos narys Miroslav Bingel.

Ar kalbantys robotai pakeis vertėjus?

2018 m. lapkričio 29 d. įvyko Lietuvos vertimų biurų asociacijos organizuota konferencija „Žmogus ir technologijos. Kaip vertimų biurai, institucijos ir vertėjai prisitaiko prie sparčios technologijų raidos“. 
LKVA vardu pranešimą Ar kalbantys robotai pakeis vertėjus?skaitė LKVA garbės narys, Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vadovas Ramūnas Česonis. Jis yra Naujų technologijų ir skaitmeninimo darbo grupės narys. Konferencija buvo transliuojama internetu, jos įrašą galite pasižiūrėti čia (Ramūno Česonio pranešimas prasideda maždaug 1:02:30): https://www.youtube.com/watch?v=vPy5xZIuSEs&feature=youtu.be

Konferencija laisvai samdomiems vertėjams, biurams ir institucijoms

2019 m. lapkričio 29 dieną įvyks laisvai samdomiems vertėjams, biurams ir institucijoms skirta konferencija ,,Žmogus ir technologijos. Kaip vertimų biurai, institucijos ir vertėjai prisitaiko prie sparčios technologijų raidos.“ Konferenciją organizuoja LIetuvos vertimų biurų asociacija ir Europos komisijos delegacija Lietuvoje;  LKVA – vienas iš socialinių partnerių. Raginame dalyvauti!
Rūta Kaunaitė
+370 687 51971

AR GALI BŪTI… „VAIZDO VERTIMAS“? APIE AUDIOVIZUALINĮ VERTIMĄ IR JO ĮDOMYBES. II DALIS

Kas yra garsinis vaizdavimas?

Dr. Laura Niedzviegienė. Mano pagrindinė sritis, kryptis ir profesinio gyvenimo centras yra garsinis vaizdavimas akliesiems. Būtent 2014 metais pirmą kartą Lietuvos audiovizualinio vertimo istorijoje į studijų procesą įtrauktas garsinis vaizdavimas. Nuo pat pradžios dėstau tą dalyką. 2014 metų vasarą kartu su tuomete katedros vedėja D. Satkauskaite važiavome į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą (LASS) ieškoti kontaktų, nes norėjome, kad viskas būtų pritaikoma ir panaudojama, neliktų teoriniame lygmenyje. 2014 rudenį, po susitikimo su LASS, pradėjome su studentais dirbti prie mažų projektukų, animacinių filmukų, filmų ištraukų, muzikos vaizdo klipų. Viskas prasidėjo nuo mažų kūrinėlių, kuriems buvo rengiamas garsinis vaizdavimas, o po to perėjome prie stambesnių.

Skaityti toliau →

AR GALI BŪTI… „VAIZDO VERTIMAS“? APIE AUDIOVIZUALINĮ VERTIMĄ IR JO ĮDOMYBES. I DALIS

Jei žaistume „Asociacijų žaidimą“, kas jums pirmiausia šautų į galvą, išgirdus žodžius „užklotinis vertimas“, „surtitravimas“ ar „garsinis vaizdavimas“? O štai Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute, kur ruošiami audiovizualinio vertimo specialistai, tokie terminai – „kasdienė duona“. Apie tai, kas yra audiovizualinis vertimas, kokios jo ištakos ir kur jis pritaikomas LKVA narė Agnė Vaitasiūtė-Eidžiūnienė kalbėjosi su instituto direktore prof. dr. Danguole Satkauskaite (sritis – dubliavimas ir užklotinis vertimas), doc. dr. Jurgita Kerevičiene (sritis – subtitravimas ir subtitravimas kurtiesiems), asistente dr. Laura Niedzviegiene (sritis – garsinis vaizdavimas akliesiems), doktorante, dėstytoja Jurgita Astrauskiene (sritis – dubliavimas, užklotinis vertimas) ir doktorante, dėstytoja Lina Abraitiene (sritis – subtitravimas, surtitravimas).

Skaityti toliau →

LKVA dalyvavo Convene 2018!!!

Mūsų asociacijos narės Nomeda Lukoševičienė, Rūta Kaunaitė, Alina Dailidėnaitė ir Jolanta Lukošienė dalyvavo jau šeštą kartą surengtoje Baltijos jūros regiono šalių parodoje – kontaktų mugėje CONVENE 2018, skirtoje renginių ir atvykstamojo turizmo organizatoriams. 2018 m. vasario 14-15 d. vykusioje mugėje LKVA dalyvavo kaip specialiųjų paslaugų teikėja, o jai atstovavusios kolegės mezgė kontaktus su Lietuvos bei kitų šalių viešbučiais, konferencijų centrais ir renginių organizatoriais, kurie domėjosi konferencijų vertimo paslaugomis. Šiek tiek įspūdžių iš mugės – nuotraukose ir organizatorių nuotraukų albume.

20180215_13025120180214_16402920180214_13461920180214_13432520180214_09541120180213_184510

LKVA vertėjai radijuje!

2017 m. spalio 7 d. LRT laidoje „Ryto garsai“ LKVA narės Alina Dailidėnaitė ir Nomeda Lukoševičienė kalbėjo apie vertėjų darbą Europos Parlamente. Pasiklausyti įrašo galite čia.

Rugsėjo 30-oji – Tarptautinė vertėjų diena

Vertėjų profesinė šventė minima jau nuo 1991 m., kai Tarptautinė vertėjų federacija rugsėjo 30-ąją paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Šventei pasirinktą dieną kartu prisimename ne tik visus dabartinius mūsų profesijos atstovus, bet ir jos pradininką – Šv. Jeronimą.
Šv. Jeronimas (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, 347-420 m.) – krikščionių teologas, gimęs Dalmatijoje (dab. Kroatijos teritorija), gyvenęs Antiochijoje, kur kaip griežtas asketas keletą metų praleido dykumoje, vėliau – Konstantinopolyje, Romoje, Betliejuje. Studijavęs gramatiką, retoriką ir filosofiją, išmokęs graikų ir hebrajų kalbas, Romoje dirbo popiežiaus Damaso I sekretoriumi. Be Senojo ir Naujojo Testamento komentarų, laiškų, teologinių bei istorinių darbų, labiausiai žinomas dėl savo atlikto Biblijos vertimo iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą. Jo vertimas, dar vadinamas Vulgata, 1546 m. pripažintas vieninteliu teisingu lotynišku Biblijos vertimu.
2017 m. gegužės 24 d. Jungtinių Tautų Organizacija patvirtino Rezoliuciją 71/288 dėl profesionalių vertėjų darbo, norėdama pagerbti jų indėlį siekiant geresnio tautų tarpusavio supratimo, glaudesnio dialogo, taikos ir saugumo pasaulyje. Kartu rugsėjo 30-oji buvo įtraukta į oficialių JTO tarptautinių švenčių sąrašą kaip Tarptautinė vertėjų diena.

Mieli kolegos vertėjai, nuoširdūs sveikinimai profesinės šventės proga!

Konferencijų vertimo Lietuvoje ištakos

Sinchroninio vertimo pradžia Europoje laikytinas Niurnbergo procesas. 1945 metais, po Antrojo pasaulinio karo, vykstant karo nusikaltimų tribunolo posėdžiams, sinchroniškai versti buvo pakviesti asmenys, gerai mokėję ne vieną kalbą, daugiausiai kilę iš dvikalbių šeimų ir net vienaip ar kitaip dalyvavę kare. Tuomet pirmą kartą buvo išbandyta jau anksčiau sukurta vertimo įranga.

Lietuvoje sinchroninio vertimo pradžia laikytina Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmės 1979 m. Tuomet gerai mokėję užsienio kalbas žmonės, daugiausia Vilniaus universiteto dėstytojai, sinchroniškai vertė iškilminguose renginiuose.

Skaityti toliau →

Pokalbis su Sophie Llewellyn Smith

Sophie

Sophie Llewellyn Smith – profesionali konferencijų vertėja, verčianti ES institucijoms iš prancūzų, vokiečių ir graikų kalbų, vertimo žodžiu dėstytoja bei „Speechpool“ projekto įkūrėja.

Šią vasarą Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos kvietimu Sophie vedė intensyvius vertimo į anglų kalbą kursus Vilniuje. Tai – puiki proga pasikalbėti apie pačios Sophie profesinį kelią, „Speechpool“ interneto svetainės kūrimą, vertimo žodžiu profesiją ir ateitį, vertėjų kasdienybę paįvairinančius laisvalaikio užsiėmimus.

Su Sopie kalbasi LKVA narės Viktorija ir Alina.  

Skaityti toliau →

Įprastas vertėjo‑konsultanto savaitgalis

Danielle Grée leidžia mums žvilgtelėti į vertėjų samdymo virtuvę ir nemalonius netikėtumus, užgriūvančius vertėją-konsultantę, kuri paskutinę minutę buvo paprašyta suburti vertėjų komandą. Jūsų dėmesiui – vertėjų samdymo užkulisiai tiesiogiai ir be jokių pagražinimų! 
Pirmą kartą šį straipsnį išspausdino AIIC (Tarptautinė konferencijų vertėjų asociacija) 2000 m. spalį.

 

Skaityti toliau →

Pokalbis su VU Vertimo studijų katedros vedėja profesore dr. Nijole Maskaliūniene

Kodėl vertimo reikia mokytis?

Ar galime dėti lygybės ženklą tarp puikiai užsienio kalbą mokančio žmogaus ir gero vertėjo? Gali atrodyti, jog vertimas yra tiesiog kalbos žinių pritaikymas, tad kam gaišti ilgus metus universiteto suole, tobulinant vertimo įgūdžius? Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, pasitelkėme į pagalbą specialistę – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėją profesorę dr. Nijolę Maskaliūnienę.

Skaityti toliau →

Interviu su Helen Campbell ir Dicku Flemingu

Helen Campbell ir Dickas Flemingas yra patyrę konferencijų vertėjai ir vertimo žodžiu dėstytojai, kelis dešimtmečius dirbę Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniame direktorate Briuselyje. O šįsyk, jaukioje Vilniaus Senamiesčio kavinukėje, su šiais šiltais, besišypsančiais, šmaikščiais vertėjais profesionalais šnekučiuojamės apie jų profesinį kelią, vertėjo žodžiu asmenybės ir darbo ypatumus, apie linksmus nutikimus, ilgam įstrigusius atmintyje. Paprastai, nuoširdžiai ir įkvepiančiai.

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu, III dalis

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie vertėjo profesionalumo dramblius ir ištikimybę tekstui

Docente, du dešimtmečius po Nepriklausomybės atkūrimo Jūs apibūdinate kaip „didelių permainų metą“ ir kartu „vertimo aukso amžių“. Kokius laikus, Jūsų manymu, šiandien išgyvena vertimas ir vertimas žodžiu? Kokią matytumėte vertėjo profesijos ateitį?

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr Lionginu Pažūsiu, II dalis

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie gyvenimo pirtis ir magnetofonus

Docente, rengdamas monografiją „Kalba ir vertimas“, išanalizavote daugiau nei 700 įvairių šaltinių, iškėlėte retorinį klausimą: „Ar žmonės, kuriems vertimas yra kasdienė veikla, turi kokios naudos iš to, ką daro teoretikai, ar visa tai ignoruoja?“ Kokias šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijas išskirtumėte?

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu, I dalis

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie laimę turėti gerus mokytojus ir gyvenimo nenutrūkstamumą

Dėkoju, kad sutikote susitikti. Esate kalbininkas ir vertėjas, vertimo istorijos ir teorijos kūrėjas, ne vienos vertėjų kartos mokytojas, dėstytojas, gramatikų, žodynų ir enciklopedinių leidinių bendraautoris. Kaip sekėsi derinti mokslininko ir vertėjo kelią?

Skaityti toliau →

Pokalbis su Ramūnu Česoniu, Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato (DG SCIC) Lietuvių kabinos vadovu

Pirmiausia, dėkoju Tau, kad sutikai skirti laiko pokalbiui. Leisk pradėti nuo vaikystės. Ar tada svajojai tapti vertėju?
Tikrai nesvajojau. Norėjau būti autobuso vairuotoju. Tais laikais ne visi turėjo automobilius, o man, maniau, autobusą duotų! Net sapnuodavau, kad vairuoju įvairius automobilius. Tačiau taip pat prisimenu, kad, būdamas penkerių, labai norėjau mokytis užsienio kalbų – rusų ir anglų. Turėjau nepaaiškinamą norą išmokti puikiai kalbėti užsienio kalba, tarytum sieną perlipti ir naują pasaulį išvysti. Kalbos mane visada traukė.

Skaityti toliau →

Pokalbis su Gintaru Morkūnu, Europos Parlamento Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vedėju

Ačiū, kad sutikai pasikalbėti. Norėtųsi pradėti nuo profesinio kelio pradžios. Ar vaikystėje svajojai tapti vertėju? Kaip rinkaisi studijas?
Vaikystėje tokių minčių nebuvo, bet jau paskutinėse klasėse, prieš baigiant vidurinę mokyklą, klasės auklėtojos buvome paprašyti parašyti, kuo save įsivaizduojame po daugelio metų. Parašiau, kad vertėju. Turėjau galvoje, kad noriu tapti vertėju raštu, nes meninis vertimas atrodė labai patraukli specialybė. Studijas rinkausi labai paprastai, niekur kitur nebūčiau įstojęs, išskyrus prancūzų kalbą. Tikrai. Nemokėjau kitų dalykų taip gerai, kad būčiau galėjęs juos studijuoti. Pasirinkimas buvo labai aiškus.

Skaityti toliau →

Interviu su prancūzų kalbos dėstytoja Sophie Véricel

Gal galėtumėte trumpai prisistatyti ir papasakoti, kaip pradėjote dirbti su vertėjais?

Esu Sophie Véricel, vadovauju nedidelei prancūzų kalbos mokyklai „Méditerranez-vous“, kurią prieš aštuonerius metus įkūriau Monpeljė, pietų Prancūzijoje. Ilgą laiką dirbau prancūzų kalbos institutuose įvairiose užsienio šalyse, o vėliau panorau įsteigti savo mokyklą. Taip atsirado „Méditerrannez-vous“.

Skaityti toliau →

Konferencijų vertėjų sąrašas nuo šiol – internete

Verslo įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos, kurioms reikalingos aukštos kvalifikacijos konferencijų vertėjų paslaugos, jau gali lengvai surasti tokius specialistus vienoje vietoje. Į asociaciją prieš metus susibūrę Lietuvos konferencijų vertėjai sukūrė interneto svetainę (http://vertejuasociacija.lt), kuri padės daugiakalbių renginių organizatoriams greitai rasti profesionalius vertėjus.

Skaityti toliau →

Su šv. Kalėdomis ir LKVA gimtadieniu!

Kaledinis pasveikinimasMieli Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos nariai, ačiū jums už palaikymą pirmaisiais mūsų asociacijos gyvavimo metais ir tikimės, kad kiti metai bus dar sėkmingesni!
Linkime jums jaukių šv. Kalėdų ir kūrybingų 2015-ųjų metų!

LKVA valdyba

LKVA sveikina naujus narius!

Artėjant rugsėjo 30 – Tarptautinei vertėjų dienai, Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos valdybos nariai džiaugiasi, galėdami pasveikinti naujus Asociacijos narius – Vaivą Morkūnienę, Astą Rachlevičienę, Arvydą Oką, Ingridą Dainytę, Dianą Guogienę, Skirmantę Marijauskienę, Aušrą Reklaitytę.

Džiaugiamės, kad savo buvimu prisidedate prie Asociacijos siekio kelti vertėjo profesijos prestižą ir puoselėti mus vienijančias vertybes – profesionalumą, sąžiningumą, atsakomybę.

Tikimės aktyvaus naujųjų narių buvimo Asociacijoje – dalyvaujant visuotiniuose susirinkimuose, darbo grupėse, balsuojant, teikiant siūlymus dėl kasdienės Asociacijos veiklos, keliant savo kvalifikaciją įvairiuose Asociacijos organizuojamuose kursuose ir t.t.

In memoriam

Liūdime netekę mylimos dėstytojos, kolegės, vertėjos, daugelio knygų ir žodynų autorės, vienos iš vertimo profesijos Lietuvoje pradininkių doc. Olimpijos Armalytės.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.