Naujienos

Nuotolinis sinchroninis vertimas (angl. Remote Simultaneous Interpreting, RSI) – tai palyginti naujas sprendimas, tinkantis nuotoliniams renginiams, kuriuose verčiama į dvi ar keletą kalbų. Esama specialiai nuotoliniam vertimui sukurtų platformų, kurios turi visas arba beveik visas vertėjams reikalingas funkcijas (galimybę rinktis kelis kalbų kanalus, klausytis originalo ir į tas pačias kalbas verčiančio partnerio, taip pat kitų kalbų vertėjų, galimybę sklandžiai keistis su kolega, galimybę renginio dalyviams rinktis įvairių kalbų kanalus). Pastaruoju metu mažiau galimybių turinti vertimo funkcija buvo integruota ir į kai kurias vaizdo konferencijų platformas (pvz., „Zoom“). Mūsų asociacijos nariai mielai suteiks daugiau informacijos apie įvairių platformų galimybes ir ribas.

Kad renginys būtų sklandus, renginio organizatoriams, vedėjams ir pranešėjams labai svarbu vadovautis toliau išdėstytomis rekomendacijomis.

1. Kompiuterį prie plačiajuosčio interneto prijunkite „Ethernet“ kabeliu. Taip užsitikrinsite stabilesnį interneto ryšį. Belaidis ryšys arba ryšys per telefono „hotspot“ netinka internetiniams renginiams su vertimu.
2. Kalbėkite į kokybišką išorinį mikrofoną, kuris prie kompiuterio jungiamas laidu, arba naudokitės USB ausinėmis su mikrofonu. Integruoti kompiuterio ar telefono mikrofonai neužtikrina vertimui reikalingos garso kokybės. Kad jūsų pranešimas būtų tiksliai išverstas, vertėjams reikia kokybiško garso.
3. Pasirūpinkite savo aplinka. Rinkitės tylią patalpą, kurioje nebūtų išorės trikdžių. Savo telefone, nešiojamajame ar staliniame kompiuteryje išjunkite visus garsinius pranešimus. Kompiuterį pakelkite į akių lygį, pasirūpinkite tinkamu apšvietimu ir sėdėkite veidu į šviesos šaltinį, kad vertėjai jus matytų.
4. Vertėjams iš anksto pateikite pranešimų skaidres ir kitus reikalingus dokumentus, kad vertėjai galėtų pasiruošti renginiui.
5. Pakvieskite vertėjus į renginio repeticiją arba techninius bandymus, kad renginio metu išvengtumėte netikėtumų. Įsitikinkite, kad prireikus renginio metu jums ir vertėjams padės budintis technikos specialistas.
6. Vykstant renginiui, vienu metu turi kalbėti tik vienas kalbėtojas, t. y. vienu metu turi būti įjungtas tik vienas mikrofonas. Jei įjungti keli mikrofonai, atsiranda per daug pašalinių garsų ir triukšmo, kuris labai apsunkina vertėjų darbą ir trukdo klausytojams.
7. Prieš pradėdami skaityti savo pranešimą, nurodykite, kokia kalba kalbėsite, kad dalyviai galėtų nuspręsti, kurio kanalo klausyti. Kalbėkite aiškiai ir neskubėdami.

Linkime sėkmingų renginių!

EULITA, Europos teisės srities vertėjų raštu ir žodžiu asociacija, buvo įkurta 2009 m. Antverpene, Belgijoje. Organizacijos narės yra ES valstybių narių vertėjų žodžiu ir raštu asociacijos, kurių nariai, be kita ko, dirba teisės srityje. EULITA narės įsipareigoja siekti gerinti vertimo kokybę, informuoti teisės srities specialistus apie vertimo ypatumus ir bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais. Asociacija gina savo narių interesus ir sprendžia iškylančias problemas nacionaliniu ir europiniu lygiu. Siekdama užtikrinti aukštą vertimo žodžiu ir raštu kokybę, EULITA skatina profesinio vertėjo statuso įteisinimą, narių keitimąsi informacija ir gerąja praktika ir organizuoja mokymus.
EULITA narės jau, be kita ko, dalyvavo tokiuose projektuose, kaip: TRAFUT („Training for Future“), QUALETRA („Quality in Translation“) ir LIT Search. Įgyvendinant TRAFUT programą buvo rengiami praktiniai seminarai, kuriuose dalyvavo teisėjai, prokurorai, teisininkai, teismų ir policijos atstovai bei vertėjų organizacijos. Seminaruose buvo kalbama ir praktiniais pavyzdžiais rodoma, kas yra aukštos kokybės vertimas ir kokiais mechanizmais jį būtų galima užtikrinti. Kadangi ES valstybėse narėse teismo procesuose dalyvauja ne tik valstybės narės piliečiai, didėja vertimo poreikis. Siekdama užtikrinti vertimo kokybę, EULITA įgyvendino QUALETRA projektą ir prisidėjo prie daugiakalbių terminų bazių, mokomosios medžiagos ir vertėjų akreditacijos egzaminų kūrimo ir rengimo. LIT Search – bandomasis projektas kuriant ES vertėjų žodžiu ir raštu teisės srityje duomenų bazę.
Kadangi aukšta vertimo kokybė – vienas esminių LKVA prioritetų, po 2019 m. birželio 11 d. vykusio susitikimo su EULITA pirmininke Daniela Amodeo Perillo, LKVA nusprendė tapti pilnateise EULITA nare. Procesas vyko sklandžiai ir lapkričio mėnesį sulaukėme EULITA sveikinimų. Kuo mums svarbi ši narystė? Ką ji mums reiškia? Rimtą įsipareigojimą prisidėti prie EULITA projektų, ir toliau šviesti klientus, gerinti vertimo kokybę, tačiau tuo pačiu ir didesnį svorį ir matomumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Jau patvirtinti trys nauji su konferencijų vertimu susiję standartai ir du atnaujinti standartai dėl vertimo žodžiu kabinų ir įrangos.

2016 m. gruodžio mėn. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) paskelbė tris naujus su konferencijų vertimu susijusius standartus (taikomi vertimui kalbant ir naudojant gestų kalbą). Du atnaujinti standartai, susiję su stacionariomis ir mobiliomis vertimo žodžiu kabinomis (ISO 2603 „Sinchroninis vertimas. Stacionariosios kabinos. Reikalavimai“; ISO 4043 „Sinchroninis vertimas. Mobiliosios kabinos. Reikalavimai“), ir naujas standartas dėl techninės įrangos sinchroninio vertimo kabinose (ISO 20109 „Sinchroninis vertimas. Įranga. Reikalavimai“) skirti vertimo žodžiu kabinų gamintojams, techninę įrangą išnuomojančioms įmonėms, renginių organizavimo agentūroms ir posėdžių sales projektuojantiems architektams, taip pat patiems konferencijų vertėjams. Rengti ir atnaujinti šiuos tris standartus aktyviai padėjo įvairių AIIC regionų atstovai.

Skaityti toliau →

Europos Sąjungos institucijų vertėjai – tiek nuolatiniai darbuotojai, tiek laisvai samdomi – su maloniu jauduliu ir nekantrumu laukia pavasario, mat tuomet vertinamas jų metų darbas: rengiami „Ančių“ apdovanojimai. Jokie apsirikimai kalbant ar netikslūs vertimai neprasprūsta kolegoms pro ausis. Viskas užrašoma, dokumentuojama, perduodama „Ančių“ apdovanojimų organizaciniam komitetui, o tuomet jau belieka laukti prizų! Apie apdovanojimus kalbamės su viena iš „Ančių“ iniciatorių – Laura Blaževičiūte.

Skaityti toliau →

Kas yra konferencijų vertėjas? Kam reikalingi vertėjai žodžiu? Kaip nuspręsti, kokio vertimo reikia? Atsakymus į šiuos klausimus ir daug kitos naudingos informacijos apie vertėjų gyvenimą rasite VERTIMO VADOVE, kurį parengė kolegos iš Lenkijos konferencijų vertėjų asociacijos (Polskie Stowarzyszenie Tłumaczy Konferencyjnych), o į lietuvių kalbą išvertė mūsų Asociacijos narys Miroslav Bingel.

Kas yra garsinis vaizdavimas?

Dr. Laura Niedzviegienė. Mano pagrindinė sritis, kryptis ir profesinio gyvenimo centras yra garsinis vaizdavimas akliesiems. Būtent 2014 metais pirmą kartą Lietuvos audiovizualinio vertimo istorijoje į studijų procesą įtrauktas garsinis vaizdavimas. Nuo pat pradžios dėstau tą dalyką. 2014 metų vasarą kartu su tuomete katedros vedėja D. Satkauskaite važiavome į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą (LASS) ieškoti kontaktų, nes norėjome, kad viskas būtų pritaikoma ir panaudojama, neliktų teoriniame lygmenyje. 2014 rudenį, po susitikimo su LASS, pradėjome su studentais dirbti prie mažų projektukų, animacinių filmukų, filmų ištraukų, muzikos vaizdo klipų. Viskas prasidėjo nuo mažų kūrinėlių, kuriems buvo rengiamas garsinis vaizdavimas, o po to perėjome prie stambesnių.

Skaityti toliau →

Jei žaistume „Asociacijų žaidimą“, kas jums pirmiausia šautų į galvą, išgirdus žodžius „užklotinis vertimas“, „surtitravimas“ ar „garsinis vaizdavimas“? O štai Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute, kur ruošiami audiovizualinio vertimo specialistai, tokie terminai – „kasdienė duona“. Apie tai, kas yra audiovizualinis vertimas, kokios jo ištakos ir kur jis pritaikomas LKVA narė Agnė Vaitasiūtė-Eidžiūnienė kalbėjosi su instituto direktore prof. dr. Danguole Satkauskaite (sritis – dubliavimas ir užklotinis vertimas), doc. dr. Jurgita Kerevičiene (sritis – subtitravimas ir subtitravimas kurtiesiems), asistente dr. Laura Niedzviegiene (sritis – garsinis vaizdavimas akliesiems), doktorante, dėstytoja Jurgita Astrauskiene (sritis – dubliavimas, užklotinis vertimas) ir doktorante, dėstytoja Lina Abraitiene (sritis – subtitravimas, surtitravimas).

Skaityti toliau →

Mūsų asociacijos narės Nomeda Lukoševičienė, Rūta Kaunaitė, Alina Dailidėnaitė ir Jolanta Lukošienė dalyvavo jau šeštą kartą surengtoje Baltijos jūros regiono šalių parodoje – kontaktų mugėje CONVENE 2018, skirtoje renginių ir atvykstamojo turizmo organizatoriams. 2018 m. vasario 14-15 d. vykusioje mugėje LKVA dalyvavo kaip specialiųjų paslaugų teikėja, o jai atstovavusios kolegės mezgė kontaktus su Lietuvos bei kitų šalių viešbučiais, konferencijų centrais ir renginių organizatoriais, kurie domėjosi konferencijų vertimo paslaugomis. Šiek tiek įspūdžių iš mugės – nuotraukose ir organizatorių nuotraukų albume.

2017 m. spalio 7 d. LRT laidoje „Ryto garsai“ LKVA narės Alina Dailidėnaitė ir Nomeda Lukoševičienė kalbėjo apie vertėjų darbą Europos Parlamente. Pasiklausyti įrašo galite čia.

Vertėjų profesinė šventė minima jau nuo 1991 m., kai Tarptautinė vertėjų federacija rugsėjo 30-ąją paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Šventei pasirinktą dieną kartu prisimename ne tik visus dabartinius mūsų profesijos atstovus, bet ir jos pradininką – Šv. Jeronimą.
Šv. Jeronimas (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, 347-420 m.) – krikščionių teologas, gimęs Dalmatijoje (dab. Kroatijos teritorija), gyvenęs Antiochijoje, kur kaip griežtas asketas keletą metų praleido dykumoje, vėliau – Konstantinopolyje, Romoje, Betliejuje. Studijavęs gramatiką, retoriką ir filosofiją, išmokęs graikų ir hebrajų kalbas, Romoje dirbo popiežiaus Damaso I sekretoriumi. Be Senojo ir Naujojo Testamento komentarų, laiškų, teologinių bei istorinių darbų, labiausiai žinomas dėl savo atlikto Biblijos vertimo iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą. Jo vertimas, dar vadinamas Vulgata, 1546 m. pripažintas vieninteliu teisingu lotynišku Biblijos vertimu.
2017 m. gegužės 24 d. Jungtinių Tautų Organizacija patvirtino Rezoliuciją 71/288 dėl profesionalių vertėjų darbo, norėdama pagerbti jų indėlį siekiant geresnio tautų tarpusavio supratimo, glaudesnio dialogo, taikos ir saugumo pasaulyje. Kartu rugsėjo 30-oji buvo įtraukta į oficialių JTO tarptautinių švenčių sąrašą kaip Tarptautinė vertėjų diena.

Mieli kolegos vertėjai, nuoširdūs sveikinimai profesinės šventės proga!

Sinchroninio vertimo pradžia Europoje laikytinas Niurnbergo procesas. 1945 metais, po Antrojo pasaulinio karo, vykstant karo nusikaltimų tribunolo posėdžiams, sinchroniškai versti buvo pakviesti asmenys, gerai mokėję ne vieną kalbą, daugiausiai kilę iš dvikalbių šeimų ir net vienaip ar kitaip dalyvavę kare. Tuomet pirmą kartą buvo išbandyta jau anksčiau sukurta vertimo įranga.

Lietuvoje sinchroninio vertimo pradžia laikytina Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmės 1979 m. Tuomet gerai mokėję užsienio kalbas žmonės, daugiausia Vilniaus universiteto dėstytojai, sinchroniškai vertė iškilminguose renginiuose.

Skaityti toliau →

Sophie Llewellyn Smith – profesionali konferencijų vertėja, verčianti ES institucijoms iš prancūzų, vokiečių ir graikų kalbų, vertimo žodžiu dėstytoja bei „Speechpool“ projekto įkūrėja.

Šią vasarą Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos kvietimu Sophie vedė intensyvius vertimo į anglų kalbą kursus Vilniuje. Tai – puiki proga pasikalbėti apie pačios Sophie profesinį kelią, „Speechpool“ interneto svetainės kūrimą, vertimo žodžiu profesiją ir ateitį, vertėjų kasdienybę paįvairinančius laisvalaikio užsiėmimus.

Su Sopie kalbasi LKVA narės Viktorija ir Alina.  

Skaityti toliau →

Danielle Grée leidžia mums žvilgtelėti į vertėjų samdymo virtuvę ir nemalonius netikėtumus, užgriūvančius vertėją-konsultantę, kuri paskutinę minutę buvo paprašyta suburti vertėjų komandą. Jūsų dėmesiui – vertėjų samdymo užkulisiai tiesiogiai ir be jokių pagražinimų! 

Pirmą kartą šį straipsnį išspausdino AIIC (Tarptautinė konferencijų vertėjų asociacija) 2000 m. spalį.

Skaityti toliau →

Kodėl vertimo reikia mokytis?

Ar galime dėti lygybės ženklą tarp puikiai užsienio kalbą mokančio žmogaus ir gero vertėjo? Gali atrodyti, jog vertimas yra tiesiog kalbos žinių pritaikymas, tad kam gaišti ilgus metus universiteto suole, tobulinant vertimo įgūdžius? Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, pasitelkėme į pagalbą specialistę – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėją profesorę dr. Nijolę Maskaliūnienę.

Skaityti toliau →

Helen Campbell ir Dickas Flemingas yra patyrę konferencijų vertėjai ir vertimo žodžiu dėstytojai, kelis dešimtmečius dirbę Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniame direktorate Briuselyje. O šįsyk, jaukioje Vilniaus Senamiesčio kavinukėje, su šiais šiltais, besišypsančiais, šmaikščiais vertėjais profesionalais šnekučiuojamės apie jų profesinį kelią, vertėjo žodžiu asmenybės ir darbo ypatumus, apie linksmus nutikimus, ilgam įstrigusius atmintyje. Paprastai, nuoširdžiai ir įkvepiančiai.

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie vertėjo profesionalumo dramblius ir ištikimybę tekstui

Docente, du dešimtmečius po Nepriklausomybės atkūrimo Jūs apibūdinate kaip „didelių permainų metą“ ir kartu „vertimo aukso amžių“. Kokius laikus, Jūsų manymu, šiandien išgyvena vertimas ir vertimas žodžiu? Kokią matytumėte vertėjo profesijos ateitį?

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie gyvenimo pirtis ir magnetofonus

Docente, rengdamas monografiją „Kalba ir vertimas“, išanalizavote daugiau nei 700 įvairių šaltinių, iškėlėte retorinį klausimą: „Ar žmonės, kuriems vertimas yra kasdienė veikla, turi kokios naudos iš to, ką daro teoretikai, ar visa tai ignoruoja?“ Kokias šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijas išskirtumėte?

Skaityti toliau →

Pašnekesiai su doc. dr. Lionginu Pažūsiu: apie laimę turėti gerus mokytojus ir gyvenimo nenutrūkstamumą

Dėkoju, kad sutikote susitikti. Esate kalbininkas ir vertėjas, vertimo istorijos ir teorijos kūrėjas, ne vienos vertėjų kartos mokytojas, dėstytojas, gramatikų, žodynų ir enciklopedinių leidinių bendraautoris. Kaip sekėsi derinti mokslininko ir vertėjo kelią?

Skaityti toliau →

Pirmiausia, dėkoju Tau, kad sutikai skirti laiko pokalbiui. Leisk pradėti nuo vaikystės. Ar tada svajojai tapti vertėju?
Tikrai nesvajojau. Norėjau būti autobuso vairuotoju. Tais laikais ne visi turėjo automobilius, o man, maniau, autobusą duotų! Net sapnuodavau, kad vairuoju įvairius automobilius. Tačiau taip pat prisimenu, kad, būdamas penkerių, labai norėjau mokytis užsienio kalbų – rusų ir anglų. Turėjau nepaaiškinamą norą išmokti puikiai kalbėti užsienio kalba, tarytum sieną perlipti ir naują pasaulį išvysti. Kalbos mane visada traukė.

Skaityti toliau →

Ačiū, kad sutikai pasikalbėti. Norėtųsi pradėti nuo profesinio kelio pradžios. Ar vaikystėje svajojai tapti vertėju? Kaip rinkaisi studijas?
Vaikystėje tokių minčių nebuvo, bet jau paskutinėse klasėse, prieš baigiant vidurinę mokyklą, klasės auklėtojos buvome paprašyti parašyti, kuo save įsivaizduojame po daugelio metų. Parašiau, kad vertėju. Turėjau galvoje, kad noriu tapti vertėju raštu, nes meninis vertimas atrodė labai patraukli specialybė. Studijas rinkausi labai paprastai, niekur kitur nebūčiau įstojęs, išskyrus prancūzų kalbą. Tikrai. Nemokėjau kitų dalykų taip gerai, kad būčiau galėjęs juos studijuoti. Pasirinkimas buvo labai aiškus.

Skaityti toliau →

Gal galėtumėte trumpai prisistatyti ir papasakoti, kaip pradėjote dirbti su vertėjais?

Esu Sophie Véricel, vadovauju nedidelei prancūzų kalbos mokyklai „Méditerranez-vous“, kurią prieš aštuonerius metus įkūriau Monpeljė, pietų Prancūzijoje. Ilgą laiką dirbau prancūzų kalbos institutuose įvairiose užsienio šalyse, o vėliau panorau įsteigti savo mokyklą. Taip atsirado „Méditerrannez-vous“.

Skaityti toliau →

http://www.bbc.com/future/story/20141117-the-ultimate-multi-taskers

Pranešimo skaidrės

Verslo įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos, kurioms reikalingos aukštos kvalifikacijos konferencijų vertėjų paslaugos, jau gali lengvai surasti tokius specialistus vienoje vietoje. Į asociaciją prieš metus susibūrę Lietuvos konferencijų vertėjai sukūrė interneto svetainę (https://vertejuasociacija.lt), kuri padės daugiakalbių renginių organizatoriams greitai rasti profesionalius vertėjus.

Skaityti toliau →

Mieli Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos nariai, ačiū jums už palaikymą pirmaisiais mūsų asociacijos gyvavimo metais ir tikimės, kad kiti metai bus dar sėkmingesni!
Linkime jums jaukių šv. Kalėdų ir kūrybingų 2015-ųjų metų!

LKVA valdyba

2014 m. gruodžio 3 d. LRT laida „Ryto allegro“, klausykitės nuo 28 minutės: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011318750/ryto_allegro_2014-12-03_08_08

LKVA SKAIDRES

Artėjant rugsėjo 30 – Tarptautinei vertėjų dienai, Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos valdybos nariai džiaugiasi, galėdami pasveikinti naujus Asociacijos narius – Vaivą Morkūnienę, Astą Rachlevičienę, Arvydą Oką, Ingridą Dainytę, Dianą Guogienę, Skirmantę Marijauskienę, Aušrą Reklaitytę.

Džiaugiamės, kad savo buvimu prisidedate prie Asociacijos siekio kelti vertėjo profesijos prestižą ir puoselėti mus vienijančias vertybes – profesionalumą, sąžiningumą, atsakomybę.

Tikimės aktyvaus naujųjų narių buvimo Asociacijoje – dalyvaujant visuotiniuose susirinkimuose, darbo grupėse, balsuojant, teikiant siūlymus dėl kasdienės Asociacijos veiklos, keliant savo kvalifikaciją įvairiuose Asociacijos organizuojamuose kursuose ir t.t.

Liūdime netekę mylimos dėstytojos, kolegės, vertėjos, daugelio knygų ir žodynų autorės, vienos iš vertimo profesijos Lietuvoje pradininkių doc. Olimpijos Armalytės.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.